“Nežadink Baltijos nelabojo”, – taip pavadintas straipsnis, praėjusią savaitę pasirodęs amerikietiškajame “Newsweek”, paskatino dar kartą atsigręžti į problemą, kuri turėtų jaudinti ne tik Lietuvą, bet ir visas valstybes, kurių krantus skalauja Baltijos jūra. Neatsitiktinai “Newsweek” Baltijos jūrą vadina minų lauku. Kyla realus pavojus, kad prasidėjus dujotiekio tiesimo darbams gali būti pažadintas ten snaudžiantis slibinas.

Kapitono dienoraštis

1947 m. Sovietų Sąjungos karinio jūrų laivyno kapitonas leitenantas Konstantinas Terskovas gavo nelengvą užduotį. Jam buvo įsakyta pačioje giliausioje Baltijos jūros vietoje palaidoti 34 tūkst. tonų cheminių ginklų, konfiskuotų iš nacistinės Vokietijos. Kadangi dauguma prekybinių ir karinių laivų buvo užsiėmę karinių trofėjų gabenimu, K.Terskovui teko vos du iš anglų išnuomoti krovininiai laivai, dar pora baržų ir būrys prievarta įdarbintų vokiečių jūreivių. “Dirbant tokiais tempais mums reikės 10 mėnesių”, – rašė jis dienoraštyje. Jo užduotis buvo prie Gotlando salos, tarp Švedijos ir Latvijos krantų, paskandinti cheminius ginklus.

Kapitono dienoraštyje rašoma, kad sovietų jūreiviai tiesiog išmetė į jūrą tūkstančius sviedinių su cheminiu “įdaru”, todėl nustatyti vietą, kur jie guli, nepaprastai sunku. Maža to, paskandintos aviabombos dažnai iškildavo į paviršių. “Mums teko šaudyti į jas iš kulkosvaidžių”, – rašė K.Terskovas. Dar 6-ajame dešimtmetyje bangos į Švedijos krantus išmesdavo sviedinių. Vėliau jų nuolat įkliūdavo į žvejų tinklus.

Dabar, beveik po 60 metų, cheminių ginklų laidojimo vieta turi lemiamą reikšmę. Praėjusių metų rugsėjį Rusija ir Vokietija pasirašė 5 mlrd. JAV dolerių vertės dujotiekio tiesimo sutartį. Dujotiekis, kurio ilgis 1200 km, turi sujungti netoli nuo Sankt Peterburgo esantį Vyborgo uostą su Vokietijos Greifsvaldo miestu. Numatytas dujotiekio maršrutas driekiasi netoli nuo Gotlando ir Bornholmo – rajonų, kuriuose po karo K.Terskovas su pagalbininkais paskandino cheminius ginklus.

Mirtinai pavojingos medžiagos

Rusijos ir Baltijos valstybių ekologai baiminasi, kad tiesiant dujotiekį jūros dugne gulintys ginklai bus pažeisti ir bus užteršta visa Baltijos akvatorija. “Tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu labai pavojinga, – įspėja Aleksandras Jablokovas, Rusijos ekologinės politikos centro vadovas. – Visas jos dugnas nusėtas bombomis. Pirmiausia reikėtų nustatyti tas vietas, kuriose jos guli”.

Energijos žaliavos tiekimo iš Rytų į Vakarus klausimas Europoje įgauna vis aktualesnį ir vis komplikuotesnį pobūdį. Rusijos koncernas “Gazprom”, kuriam priklauso 51 proc. dujotiekio tiesimo kompanijos akcijų, nori kuo greičiau užsitikrinti tiesioginį tiekimo maršrutą, kuris vestų pas stambiausią jos klientę – Vokietiją. Nutiesus šį dujotiekį Rusijai nereikėtų už dujų tranzitą mokėti kitoms šalims, tarkim, Ukrainai ar Lietuvai. 2013 m., kai abi Šiaurės Europos dujotiekio gijos bus sujungtos ir pradės dirbti visu galingumu (jo pralaidumas sudarys 52 mlrd. kub. m ), Vokietijai bus tiekiama daugiau kaip pusė Vokietijos poreikius tenkinančių dujų.

Kalbama, kad Gerhardui Shroderiui, tapusiam dujotiekio tiesimo konsorciumo, kurį sudaro “Gazprom”, “E.ON” ir “BASF”, stebėtojų tarybos pirmininku (metinė alga – milijonas eurų), teks gerokai patriūsti viešųjų ryšių srityje, kad įtikintų europiečius ne tik geopolitine šio projekto nauda, bet ir jo ekologiniu saugumu.

Nors sviediniai ir bombos jau pusę amžiaus guli jūros dugne, jų turinys, daugiausia odą pažeidžiančios dujos ipritas ir liuizitas, taip pat nervus paralyžiuojančios dujos tabūnas, iki šių dienų kelia mirtiną grėsmę. Mokslininkų teigimu, ipritas ne tik pažeidžia odą, bet ir gali sukelti vėžį, juoba kad patekęs į gruntą jis gali išbūti aktyvus šimtus metų. Du kartus, 1969 ir 1986 m., danų žvejai, į kurių tinklus įkliuvo sprogmenų su ipritu, atsidūrė ligoninėje. “Kol cheminės medžiagos ramiai sau guli dugne užklotos dumblu, ypatingos grėsmės nekelia, – sako Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centro vadovas Algirdas Stankevičius. – Tačiau tereikia jas išjudinti, ir pagautos bangų jos iškils į paviršių. Jeigu oro temperatūra sieks ne mažiau kaip 14 laipsnių šilumos, garuodamas ipritas taps mirtinai pavojinga medžiaga”.

Kitos medžiagos, tarkim, tabūnas, nervų sistemą paralyžiuojančios dujos, patekusios į vandenį savo blogąsias savybes praranda per pusantro mėnesio, bet iki tol spėja sunaikinti visus šalia esančius gyvus organizmus.
Aut. teisės: veidas.lt

Visiškai atsitiktinai, beklaidžiodama po internetą, aptikau šį vaizdelį....
Iš pirmo žvilgsnio, šis baldas atrodo gan nerimtai, bet gali būti labai geras sprendimas interjero papildymui.
Gaminami kelių išmatavimų. Tai 64cm x 56cm x 25cm ir 64cm x 56cm x 900cm.
Baldas sveria tik 25 kg ir gali išlaikyti net 1920 kg

Užsukite į gamintojo puslapį