Auksės svetainė - Vaistažoles namų vaistinėlei - Page 2 - Forumas >
Pagrindinis Forumas Fotoalbumas Svečių knyga




Pagrindinis | Registracija | Prisijungti




[=""> Naujausios žinutės · Nariai · Forumo taisyklės · Paieška · RSS
 
Page 2 of 2«12
Forumas » Grožio paslaptys ir sveikata » Sveikata - tai mūsų turtas » Vaistažoles namų vaistinėlei
Vaistažoles namų vaistinėlei
Aukse Data: Šeštadienis, 2009.06.13, 16:00 | Žinutė # 16


  (LT


Registracijos data 2008.05.22

Grupė: administratorius
Lygis:
Miestas:Kaunas

Žinutės: 2754
Apdovanojimai: 58
Lytis: Moteris

Įvertinimas
Už svetainės ir forumo įkūrimą Už dalyvavimą konkurse...Meilės dienai artėjant Forumo ir svetainės siela Už 10 žinučių Už 50 žinučių Už 100 žinučių Už 500 žinučių Už 1000 žinučių Už 2000 žinučių
Birželio mėn. rankamos vaistažolės yra šios...raudonosios gudobelės, rugiagėlės žiedai, šalpusnio žiedai ir lapai, trikertės žvaginės žolė, pelyno, mėlynių, didžiosios ugniažolės, trispalvės našlaitės, dirvinio asiūklio, plaukuotosios sukatžolės lapai.
Atsijungęs
INDRE-VENE Data: Penktadienis, 2009.07.03, 12:08 | Žinutė # 17
Super ištikimas

  (LT


Registracijos data 2009.03.24

Grupė: VIP lankytojas
Lygis:
Žinutės: 2040
Apdovanojimai: 35
Lytis: Moteris

Įvertinimas
Už aktyvumą forume Už dalyvavimą konkurse... Už 10 žinučių Už 50 žinučių Už 100 žinučių Už 500 žinučių Už 1000 žinučių Už 2000 žinučių
Vaistazoles nuo kosulio
Debesylu saknys
Juozazoliu stiebai
Salpusniu ziedai ir lapai
Atsijungęs
Amforo Data: Šeštadienis, 2009.07.04, 10:12 | Žinutė # 18
Ištikimas

  (LT


Registracijos data 2008.06.25

Grupė: Draugas
Lygis:
Miestas:Lietuvos

Žinutės: 188
Apdovanojimai: 30
Lytis: Moteris

Įvertinimas
Forumo įkvepėja Už 10 žinučių Už 50 žinučių Už 100 žinučių
Jau kaip kvepia liepos ... connie_49 gardenb Eisim su vaikis į parkelį šiandien pasiskint liepžiedžių. Ruošim atsargas žiemai. gardenb
Atsijungęs
Aukse Data: Pirmadienis, 2009.07.06, 22:41 | Žinutė # 19


  (LT


Registracijos data 2008.05.22

Grupė: administratorius
Lygis:
Miestas:Kaunas

Žinutės: 2754
Apdovanojimai: 58
Lytis: Moteris

Įvertinimas
Už svetainės ir forumo įkūrimą Už dalyvavimą konkurse...Meilės dienai artėjant Forumo ir svetainės siela Už 10 žinučių Už 50 žinučių Už 100 žinučių Už 500 žinučių Už 1000 žinučių Už 2000 žinučių
Amforo, ar daug prisirinkai liepžiedžių?
Atsijungęs
Amforo Data: Antradienis, 2009.07.07, 01:39 | Žinutė # 20
Ištikimas

  (LT


Registracijos data 2008.06.25

Grupė: Draugas
Lygis:
Miestas:Lietuvos

Žinutės: 188
Apdovanojimai: 30
Lytis: Moteris

Įvertinimas
Forumo įkvepėja Už 10 žinučių Už 50 žinučių Už 100 žinučių
Quote (Aukse)
Amforo, ar daug prisirinkai liepžiedžių?

Aukse, nelabai...Maniškiai trriukšmaut pradėjo, tai teko eit namų link...O visos kitos dienos kažkokios apsiniaukusios buvo...Rekomenduoja vaistažoles rinkt saulėtą dieną. Dar kartelį ruošimės liepžiedžių rinkt... Kai kurios jau labai žydi, kai kurios dar nepradėjo...
Kokiom vaistažolėm kitos apsirūpinusios ? gardenb
Atsijungęs
Aukse Data: Antradienis, 2009.07.07, 11:53 | Žinutė # 21


  (LT


Registracijos data 2008.05.22

Grupė: administratorius
Lygis:
Miestas:Kaunas

Žinutės: 2754
Apdovanojimai: 58
Lytis: Moteris

Įvertinimas
Už svetainės ir forumo įkūrimą Už dalyvavimą konkurse...Meilės dienai artėjant Forumo ir svetainės siela Už 10 žinučių Už 50 žinučių Už 100 žinučių Už 500 žinučių Už 1000 žinučių Už 2000 žinučių
Quote (Amforo)
Kokiom vaistažolėm kitos apsirūpinusios ?

dar jokiomis girl_blush2
galvoju....reiktų prisirinkti miško aviečių lapų su uogytėmis.... Ir arbata skani, ir nuo ligų padeda girl_yes
Atsijungęs
INDRE-VENE Data: Sekmadienis, 2009.09.06, 11:14 | Žinutė # 22
Super ištikimas

  (LT


Registracijos data 2009.03.24

Grupė: VIP lankytojas
Lygis:
Žinutės: 2040
Apdovanojimai: 35
Lytis: Moteris

Įvertinimas
Už aktyvumą forume Už dalyvavimą konkurse... Už 10 žinučių Už 50 žinučių Už 100 žinučių Už 500 žinučių Už 1000 žinučių Už 2000 žinučių
na tai prisirinkote vaistazoliu?mes tai šio bei to ir to tik po truputeli .... smile smile smile smile
Atsijungęs
Gilė Data: Sekmadienis, 2009.09.06, 11:40 | Žinutė # 23
Super ištikimas

  (LT


Registracijos data 2009.06.16

Grupė: Artimas
Lygis:
Miestas:Kaunas

Žinutės: 1194
Apdovanojimai: 37
Lytis: Moteris

Įvertinimas
Už dalyvavimą konkurse...Parodyk savo Kalėdinę eglutę Už dalyvavimą konkurse...Meilės dienai artėjant Už artumą Už 10 žinučių Už 50 žinučių Už 100 žinučių Už 500 žinučių Už 1000 žinučių
Atostogaudami buvom nuvykę pas sesę į kaimą, tai prisirinkau liepžiedžių, čiobrelių, medetkų, krapų sėklų... Manau, pravers, kai užpuls koks gripelis ar sloga....

Atsijungęs
INDRE-VENE Data: Sekmadienis, 2009.09.06, 11:44 | Žinutė # 24
Super ištikimas

  (LT


Registracijos data 2009.03.24

Grupė: VIP lankytojas
Lygis:
Žinutės: 2040
Apdovanojimai: 35
Lytis: Moteris

Įvertinimas
Už aktyvumą forume Už dalyvavimą konkurse... Už 10 žinučių Už 50 žinučių Už 100 žinučių Už 500 žinučių Už 1000 žinučių Už 2000 žinučių
Quote (Gilė)
Manau, pravers, kai užpuls koks gripelis ar sloga....

tai taip mes dar nesam ismete nei vieno arbatzoliu lapelio...retkarciais profilaktiskai isvirdavom arbateles ... smile
Atsijungęs
Aukse Data: Pirmadienis, 2009.09.07, 05:17 | Žinutė # 25


  (LT


Registracijos data 2008.05.22

Grupė: administratorius
Lygis:
Miestas:Kaunas

Žinutės: 2754
Apdovanojimai: 58
Lytis: Moteris

Įvertinimas
Už svetainės ir forumo įkūrimą Už dalyvavimą konkurse...Meilės dienai artėjant Forumo ir svetainės siela Už 10 žinučių Už 50 žinučių Už 100 žinučių Už 500 žinučių Už 1000 žinučių Už 2000 žinučių
Ankstyvojo rudens vaistažolės

Renkantiems vaistažoles visų pirma reiktų įsidėmėti keletą svarbių dalykų. Pirmiausia vaistinguosius augalus reikia gerai pažinti, mokėti atskirti nuo kitų panašių augalų. Antra, svarbu žinoti, kada ir kaip juos reikia rinkti. Renkant vaistažoles, reikia atsižvelgti ne tik į metų laiką, bet ir į dienos laiką, oro sąlygas.

Vaistažoles rekomenduojama rinkti, kai jose yra daugiausia biologiškai veiklių junginių. Pavyzdžiui, geriausias laikas rinkti žolę – prieš augalo žydėjimą ar jo pradžioje; šaknis – rudenį, rečiau pavasarį; žievę – anksti pavasarį, iki spės išsiskleisti pirmieji pumpurai; lapus – prieš žydėjimą ar jo metu; pumpurus – iki išsiskleis; žiedus – žydėjimo pradžioje; sėklas ir vaisius – kai visiškai sunoksta.

Vaistažolių kokybė labai priklauso ir nuo to, kokiu oru jos bus renkamos. Lapus, žiedus, žolę, nebyrančius vaisius geriausia rinkti saulėtą dieną. Šaknis ir šakniastiebius galima kasti bet kokiomis oro sąlygomis.

Vaistažolių nerekomenduojama rinkti pakelėse, užterštose vietose, šalia sąvartynų, greitkelių, geležinkelių.
Netinkamas vaistinių augalų vartojimas gali žaloti organizmą. Be to, rizikinga vartoti preparatus, kurie pagaminti iš stipriai veikiančių ir nuodingųjų augalų. Todėl savarankiškai rinkti ir vartoti kaip liaudies medicinos priemones nuo įvairių ligų galima tik nenuodingų vaistinių augalų dalis.

Rugsėjo–spalio mėnesiais renkami šių vaistingųjų augalų lapai ir žiedai:

Žiedus, lapus, žoles rekomenduojama rinkti pietų ar popiečio valandomis, esant sausam ir giedram orui, nes tada augalai turi mažiau vandens ir greičiau džiūsta.

Vaistinės medetkos žiedai (graižai) skinami pradėję žydėti, augalas žydi iki pirmųjų šalnų. Skinama be žiedkočių. Džiovinama tuoj pat arba po kelių valandų, geriausia lauke, pavėsyje, plonu sluoksniu išskirsčius ant popieriaus. Išdžiūvę gaižai turi būti oranžiniai, raudonai oranžiniai ar geltoni. Medetkos žieduose daug karotino, kuris organizme virsta vitaminu A, taip pat turi gydomųjų, baktericidinių, uždegimą slopinančių, žaizdų gijimą skatinančių savybių. Medetkos žiedų užpilai stiprina plaukus, skatina jų augimą, kompresai tinka riebiai probleminei odai valyti.

Didžioji dilgėlė žydi liepos–spalio mėnesiais. Vaistams tinkami yra dilgėlių lapai, kurie renkami augalo žydėjimo metu. Dilgėlės turi būti nupjaunamos, keletą valandų apvytinamos ir nuskinami jų lapai, kurie turi būti išdžiovinti gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvę lapai turi būti tamsiai žali, savito kvapo, kartoki. Dilgėlių lapuose gausu vitaminų K, C, B, E, karotinoidų, geležies, vario, mangano.

Miškinė dedešva žydi birželio–spalio mėnesiais. Rugsėjo–spalio mėnesiais galima rinkti dedešvos lapus, nes augalas dar žydi (žiedai skinami dar ne visai išsiskleidę). Surinkti lapai iškart džiovinami 40º C temperatūroje. Užpilas vartojamas sergant uždegiminėmis ligomis, bronchitu, laringitu.

Vaisiai:

Augalų vaisiai renkami visiškai prinokę. Negalima skinti pernokusių, padžiūvusių, šlapių, ligų ar kenkėjų užpultų augalo vaisių.

Juodavaisės aronijos vaisiai pasižymi vitaminu P, kuris kartu su vitaminu C mažina kapiliarų pralaidumą bei trapumą. Uogos ir jų sultys vartojamos vidinėms kraujosruvoms gydyti, mažina kraujospūdį, reguliuoja širdies ritmą. Surinktos uogos ilgai negenda. Iš surinktų uogų galima virti uogienes, sirupus, spausti sultis. Nerekomenduojama vartoti žmonėms, kurių padidėjęs kraujo krešėjimas, sergantiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligėmis, kai yra padidėjęs rūgštingumas, esant žemam kraujospūdžiui.

Bruknės uogos turi būti renkamos prisirpusios ir džiovinamos ne aukštesnėje kaip 60º C temperatūroje. Bruknės vaisiai turi daug vitamino C, taip pat B grupės vitaminų, bei PP vitaminų. Uogų arbatą rekomenduojama gerti karščiuojant. Uogos didina skrandžio sulčių rūgštingumą.

Erškėčio vaisiai turi daug vitaminų, ypač vitamino C. Nevisai prinokę vaisiai mažiau turi vitamino C. Be vitamino C erškėčių vaisiuose yra karotino, B grupės vitaminų, PP, K, E vitaminų. Rekomenduojama rinkti tik gerai prinokusius vaisius. Surinktus vaisius paskleisti vienu sluoksniu ir džiovinti 80–90º C temperatūroje orkaitėje, krosnyje. Erškėčių vaisiai vartojami, kai organizmui trūksta vitamino C, kuris svarbus medžiagų apykaitai, kraujo krešėjimui, sergant ateroskleroze. Erškėčių vaisių arbata puikiai tinka peršalimo ligoms gydyti, imunitetui stiprinti.

Spanguolių uogos renkamos rugsėjo–spalio mėnesiais, nes visiškai sunokusios ir peržiemojusios turi mažiau vaistingųjų savybių. Spanguolės gerai išsilaiko užpiltos vandeniu. Jomis gardinamas maistas, gaminami rūgštūs gėrimai, sultys. Tinka kraujuojančioms dantenoms skalauti, nes pasižymi baktericidinėmis savybėmis. Su medumi geriamos sergant angina, stipriai kosint. Sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, spanguolių vartoti nerekomenduojama.

Dygliuotojo šaltalankio vaisiai pradedami rinkti spalio mėnesį. Šaltalankio uogose gausu vitaminų, karotino, folio rūgšties. Iš šaltalankio uogų išspaudų galima pasigaminti aliejaus, kuriuo gydomos odos ligos, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė. Išspaudos išdžiovinamos, sumalamos ir užpilamos saulėgrąžų aliejumi (santykiu 2:3).Po to laikoma apie 3 savaites šiltoje vietoje, retkarčiais pamaišant. Šaltalankių aliejumi gydomi nudegimai, žaizdos, sausa, suskeldėjusi oda, pažeista burnos gleivinė, vidurių užkietėjimas Uogų nepatartina vartoti esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui.

Šermukšnio uogos skinamos be vaiskočių. Džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvę vaisiai turi būti blizgūs, raukšlėti, karčiai rūgštūs, suspausti tarp pirštų neturi jų tepti. Uogose daug vitamino C, taip pat rutino, karotino, vitamino E.

Šaknys ir šakniastiebiai kasami rudenį, kai sunyksta antžeminės augalo dalys. Šiuo metu juose daugiausia vaistingųjų medžiagų. Galima kasti bet kuriuo dienos metu. Nuo šaknų ir šakniastiebių reikia pašalinti smulkias šakneles, stiebų ir lapų liekanas. Šakniastiebiai ir šaknys, kurie nekaupia eterinių aliejų, džiovinami saulėtoje vietoje, kaupiantys juos (ajero, valerijono) – lauke pavėsyje arba gerai vėdinamoje patalpoje. Šaknys ir šakniastiebiai džiūsta lėtai, todėl geriau juos perpjauti išilgai į keletą dalių. Gerai išdžiovintos šaknys ir šakniastiebiai laužiant turi traškėti.

Šaknys ar šakniastiebiai:

Balinio ajero šakniastiebiai nuplaunami, nupjaustomos šaknys ir apvytinami. Rekomenduojama skelti išilgai ir džiovinti šiltoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiovinti šakniastiebiai turi būti balti arba rausvi, kvapnūs, kartaus skonio. Rekomenduojama išdžiovintus laikyti sausai, ne ilgiau kaip 2 metus. Šakniastiebių nuoviras žadina apetitą, gerina virškinimą, stiprina plaukų šaknis, tinka slenkantiems ir riebiems plaukams skalauti.

Didžiojo debesylo šakniastiebiai nuplaunami ir supjaustomi 20 cm ilgio gabaliukais, džiovinami ne aukštesnėje nei 40º C temperatūroje. Pasižymi stipriu savitu kvapu, aštriu skoniu. Šaknų nuoviras lengvina atsikosėjimą, vartojamas įvairioms kvėpavimo takų ligoms (bronchitui, tracheitui) gydyti, slopina uždegimus, tinka skrandžio, žarnyno ligoms gydyti.

Paprastojo kiečio šaknys kasamos rudenį, nuvalomos, bet neplaunamos, džiovinamos pavėsyje. Šaknų užpilas (kartu su lapų užpilu) geriamas kaip raminamasis vaistas, atpalaiduoja žarnyno spazmus. Negalima vartoti menstruacijų metu, nėštumo laikotarpiu.

Valgomojo krieno šaknys turi baktericidinių savybių. Sutarkuoto krieno šaknų sultys vartojamos apetitui žadinti, virškinamojo trakto ligoms gydyti. Sutarkuotų šaknų košelė puikiai tinka įvairiems kompresams, sergant radikulitu, artritu, reumatu. Kaip kosmetinė priemonė krieno ir obuolių košelė (1:1) naudojama veido kaukei.

Vaistinio valerijono šakniastiebiai su šaknimis iškasti nuvalomi, nuplaunami, paskleidžiami plonu sluoksniu ir kelias paras vytinami pavėsyje, apverčiant kelis kartus per dieną. Baigiami džiovinti 35–40º C temperatūroje. Išdžiūvusios šaknys šviesiai rudos, perlaužus balsvos. Užpilai ir nuovirai vartojami esant nervinei įtampai, nervinio pagrindo vidurių skausmams, galvos svaigimui ir alpimui, širdies, gerklės, mėšlungiui, epilepsijai gydyti. Gydo migreną, slopina dusulį, viduriavimą, pilvo skausmus ir pūtimą.

Varnalėšų šaknys vaistams tinkamos tik pirmus metus augančių augalų. Iškastos nuvalomos, nuplaunamos šaltu vandeniu, supjaustomos skersai 15 cm gabalėliais ir džiovinamos pavėsyje. Gerai išdžiūvusios būna pilkai rusvos, viduje – pilkos. Šaknų užpilai ir nuovirai vartojami sergant inkstų akmenlige, virškinamojo trakto ligomis.

Atsijungęs
grandma Data: Pirmadienis, 2011.07.25, 11:41 | Žinutė # 26
Super ištikimas

  (IE


Registracijos data 2009.11.30

Grupė: Moderatorius
Lygis:
Nuotaikos šypsniukas:
Miestas:Dublin

Žinutės: 2497
Apdovanojimai: 8
Lytis: Moteris

Įvertinimas
Už dalyvavimą konkurse...Parodyk savo Kalėdinę eglutę Už dalyvavimą konkurse...Vasaros akimirka Už dalyvavimą konkurse...Mano ruduo Už 10 žinučių Už 50 žinučių Už 100 žinučių Už 500 žinučių Už 1000 žinučių Už 2000 žinučių
Nepamirskite rinkti vaistezoles!!!maza ka gali... prireikti ziema

Atsijungęs
Gilė Data: Pirmadienis, 2011.07.25, 19:37 | Žinutė # 27
Super ištikimas

  (LT


Registracijos data 2009.06.16

Grupė: Artimas
Lygis:
Miestas:Kaunas

Žinutės: 1194
Apdovanojimai: 37
Lytis: Moteris

Įvertinimas
Už dalyvavimą konkurse...Parodyk savo Kalėdinę eglutę Už dalyvavimą konkurse...Meilės dienai artėjant Už artumą Už 10 žinučių Už 50 žinučių Už 100 žinučių Už 500 žinučių Už 1000 žinučių
Jau turiu šiek tiek atsargų - čiobreliai, melisa, mėta, ramunėlės, medetkų saujelė, tik liepžiedžių nepasirinkau, mieste nenoriu rinkti, o kaime kažkaip ir neprisiskyniau... Aviečių šakelių kartu su uogomis pridžiovinau, žemuogių šakelių kartu su uogomis ir žiedeliais.
Truputuką jau turiu p09049


Atsijungęs
grandma Data: Pirmadienis, 2011.07.25, 20:12 | Žinutė # 28
Super ištikimas

  (IE


Registracijos data 2009.11.30

Grupė: Moderatorius
Lygis:
Nuotaikos šypsniukas:
Miestas:Dublin

Žinutės: 2497
Apdovanojimai: 8
Lytis: Moteris

Įvertinimas
Už dalyvavimą konkurse...Parodyk savo Kalėdinę eglutę Už dalyvavimą konkurse...Vasaros akimirka Už dalyvavimą konkurse...Mano ruduo Už 10 žinučių Už 50 žinučių Už 100 žinučių Už 500 žinučių Už 1000 žinučių Už 2000 žinučių
Quote (Gilė)
Jau turiu šiek tiek atsargų - čiobreliai, melisa, mėta, ramunėlės, medetkų saujelė

na Šaunuolė
geras dalykas


Atsijungęs
Aukse Data: Sekmadienis, 2012.07.01, 22:05 | Žinutė # 29


  (LT


Registracijos data 2008.05.22

Grupė: administratorius
Lygis:
Miestas:Kaunas

Žinutės: 2754
Apdovanojimai: 58
Lytis: Moteris

Įvertinimas
Už svetainės ir forumo įkūrimą Už dalyvavimą konkurse...Meilės dienai artėjant Forumo ir svetainės siela Už 10 žinučių Už 50 žinučių Už 100 žinučių Už 500 žinučių Už 1000 žinučių Už 2000 žinučių
Kalendra

Ši aromatinga žolytė sužadina virškinimo procesą ir labai naudinga vyriškai jėgai stiprinti.

Vartojimo būdas: šviežia kalendra paskaninti salotas, sumuštinius ir paruoštą valgį. Atminkite: džiovinta ir sušaldyta kalendra naudingų medžiagų neturi.

Valerijonas

Padeda įveikti nemigą ir nuramina „pašlijusius“ nervus.

Vartojimo būdas: išdžiovintus valerijono lapelius sudėti į maišelį, o šį pakabinti šalia lovos. 1 arbatinį šaukštelį susmulkintų valerijono šaknų užpilti 1 stikline verdančio vandens. Palaikyti 30 min. Būdami rusiškoje pirtyje, valerijono antpilo užpilkite ant akmenų.

Bazilikas

Stiprina kraujagyslių sieneles ir iš organizmo pašalina žalingą cholesterolį.

Vartojimo būdas: baziliko lapelius sudžiovinti ir susmulkinti. 1 valgomąjį šaukštą sauso baziliko užpilti 1 stikline verdančio vandens. Palaikyti 30 min. ir perkošti. Gerti 3 kartus per dieną po 1/3 stiklinės.

Čiobrelis

Jo gydomosios savybės padės išgydyti bronchitą, taip pat sumažins kančias turint cistą ir sergant hemarojumi.

Ramunėlės

Gydomųjų ramunėlių nuoviras sumažina cukraus kiekį kraujyje ir labai naudingas diabetikams.

Vartojimo būdas: 1 arbatinį šaukštelį sausų ramunėlių užpilti stikline vandens. Virti 5 minutes. Palaikyti termose 15 min. Gerti tris kartus per dieną, bet karštą.

Dilgėlės

Jų antpilas padeda esant vidurių užkietėjimui, kepenų ir tulžies takų susirgimų atvejais.

Vartojimo būdas: 3 valgomuosius šaukštus sausų dilgėlių užpilti 2 stiklinėmis karšto vandens. Palaikyti 4 val. ir perkošti. Gerti nedidelėmis porcijomis visą dieną.

Gyslotis

Kenčiate nuo gastrito? Nepatingėkite, gerkite gydomąją priemonę, pasigamintą iš gysločio. Jau po savaitės pajusite pagerėjimą.

Vartojimo būdas: 1 stiklinę sausų gysločio lapų užpilti 1 stikline verdančio vandens ir palaikyti 2 val. Prakošti ir gerti 4 kartus per dieną po 1 valgomąjį šaukštą 15-20 min. iki valgio.

Kopūstas

Baltagūžio kopūsto sultys išvalo žarnyną, pašalina vidurių užkietėjimą ir padeda numesti 2-3 bereikalingus kilogramus.

Vartojimo būdas: kasdien išgerti 2-3 stiklines šviežiai spaustų sulčių.

Česnakas

Sumažina infarkto ir insulto riziką.

Vartojimo būdas: česnaku paskaninti daržovių salotas, pagamintus karštus patiekalus. Dienos norma: 2-3 česnako skiltelės per dieną.

Agurkas

Sumažins kančias esant storosios žarnos uždegimui, gelbsti nudegimų nuo saulės atvejais.

Vartojimo būdas: šviežią, nuluptą, 100 gr. agurką smulkiai sutarkuoti. Šią gydomąją tyrelę valgyti kiekvieną dieną ir visą vasarą. Esant nudegimams, tyrelę užtepti ant odos ir laikyti 15 min.

Moliūgas

Idealus pagalbininkas kovoje su nutukimu. Moliūgas turi mažai kalorijų, iš organizmo šalina šlakus, nereikalingą skystį ir turtingas daugeliu naudingų medžiagų
Vartojimo būdas: daryti iškrovos dienas. Valgyti moliūgo užkepėlę ir gerti šviežiai spaustas sultis.

Agrastai

Puiki priemonė esant užkietėjusiems viduriams, pakelia bendrą organizmo tonusą.

Vartojimo būdas: sezono metu 3 kartus per dieną suvalgyti 1 stiklinę agrastų arba išgerti stiklinę šviežiai spaustų agrastų sulčių. Žiemai išsivirti uogienės. Saldaus deserto norma: 3 valgomieji šaukštai per dieną.

Avietės

Stiprina kraujagyslių sieneles, gerina širdies darbą, naudingos užklupus stresams.

Vartojimo būdas: sezono metu du stiklinės per dieną. Žiemai išsivirti uogienės arba sutrinti avietes su cukrumi. Šiuo gardumynu mėgautis po 1 valgomąjį šaukštą kasdien.

Gervuogės

Stiprina organizmo atsparumą stresams, sumažina pabrinkimus, stiprina imunitetą.

Vartojimo būdas: sezono metu dvi stiklinės per dieną. Sutrinti su cukrumi ir žiemą valgyti po 1 valgomąjį šaukštą per dieną.

Mėlynės

Rekomenduojamos visiems, kurie praleidžia daug laiko prie kompiuterio. Padeda tiems, kurie kenčia nuo sąnarių skausmų.

Vartojimo būdas: sezono metu po stiklinę per dieną. Žiemai: sudžiovinti, užšaldyti. Norma: 2-3 valgomieji šaukštai per dieną.

Žemuogės

Didina hemoglobino kiekį, puiki priemonė nuo pabrinkimų.

Vartojimo būdas: sezono metu 1 stiklinė per dieną. Žiemai: sutrinti žemuoges su cukrumi ir valgyti po 1 valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną.

Kriaušės

Padeda sergant mažakraujyste ir reumatizmu.

Vartojimo būdas: kasdien per pietus vietoj deserto suvalgykite dvi dideles kriaušes be odos, pagardintas dviem arbatiniais šaukšteliais medaus.
Atsijungęs
Gilė Data: Pirmadienis, 2012.10.29, 12:01 | Žinutė # 30
Super ištikimas

  (LT


Registracijos data 2009.06.16

Grupė: Artimas
Lygis:
Miestas:Kaunas

Žinutės: 1194
Apdovanojimai: 37
Lytis: Moteris

Įvertinimas
Už dalyvavimą konkurse...Parodyk savo Kalėdinę eglutę Už dalyvavimą konkurse...Meilės dienai artėjant Už artumą Už 10 žinučių Už 50 žinučių Už 100 žinučių Už 500 žinučių Už 1000 žinučių
Ar jau mėginote pušų spyglių ?

Kai sužinojau, kad japonai perka Lietuvoje į gražias dėžutes supakuotus pušų spyglius ir veža juos į Japoniją, pajutau ir gėdą, ir džiugesį.
Vitaminų, vitamininių gėrimų ir kitų gėrybių gamybai Tekančios saulės šalies gyventojai lietuviškų pušų spyglius renkasi dėl gan geros mūsų miškų ekologinės situacijos.
Gėda todėl, kad šiuo metu nepažįstu nė vieno Lietuvoje gyvenančio žmogaus, kuris žinotų apie medžių spyglius, jų „galias“ ką nors daugiau, nei rašo mokykliniuose vadovėliuose, ir profilaktiškai arba gydymosi tikslais juos vartotų.

Tad truputį džiugu, kai svetimi įvertina mūsų turtą. Tada ir mums patiems daug lengviau tą turtą pastebėti, išsamiau juo pasidomėti.

Žiemą rinkite spyglius
Dažnai žmonės klausia, ar yra kokių nors vaistinių augalų ar jų dalių, kuriuos galima būtų rinkti žiemą. Atsakymas paprastas: rinkite tai, kas šiuo metu žaliuoja. O kas sodriau žaliuoja žiemą, jei ne pušų ir eglių, kadagių, kedrų, kėnių, tujų spygliai?! Žalia spalva – tai chlorofilas, žaliasis augalų kraujas, kuris, patekęs į žmogaus kraujotakos sistemą, padeda pašalinti šlakus ir medžiagų apykaitos atliekas. Chlorofilas yra vertinamas kaip pati geriausia kraujo valymo ir atstatymo priemonė. O kraujo valymas yra pirmasis ir dažnai esminis žingsnis kovoje su bet kokia organizmą alinančia liga.
Cheminiu požiūriu chlorofilas labai panašus į hemoglobiną. Chlorofilas valo kraują nuo radioaktyvių medžiagų, sunkiųjų metalų, vaistų likučių ir kitų toksinių medžiagų.

Vitaminų užtaisas
Gamtoje viskas tikrai išmintingai sutvarkyta. Žiemą, kai labai sumažėja natū- ralių vitaminų ir mikroelementų šaltinių (o nuo vitaminų tiesiogiai priklauso žmogaus medžiagų apykaita), būtent tada medžių spygliuose vitamino C būna net du su puse karto daugiau nei vasarą.
Jei yra galimybė, spyglius geriausia vartoti ką tik nuskintus. Tačiau miestų gyventojai, kurie vos kelis kartus per žiemą ištrūksta į mišką, gali jų pasiruošti ir ilgesniam laikui. Laikyti spyglius reikia po sniegu arba šaldytuve, ne aukštesnėje nei 4 ºC temperatūroje, nes šilumoje žūsta net iki 35 % karotino. Laikant spyglius šaltai (galima kameroje, įdėjus į drobinį maišelį), juose net tris mėnesius nesuyra vitaminai ir kitos veikliosios medžiagos.
Miške prisilaužykite šakelių (galima tik nuo senesnių nei dešimties metų medžių apatinių šakų), o namuose spyglius nuo šakelių nukarpykite taip, kad ant šakelių liktų spyglių pagrindai.
Jeigu spyglius norėsite vartoti ir vasarą, rinkite juos ir džiovinkite vėlai rudenį ir visą žiemą. Gegužę rekomenduojama prisipjauti gležnų, salotinės spalvos eglių ūglių (aišku, kad negalima „nugenėti“ visos kurios nors vienos eglės! Rinkti reikia, kaip sako liaudis, „su protu“). Juos taip pat galima vartoti ir žalius, ir džiovintus.
Šviežiuose pušų ir eglių spygliuose yra ne tik chlorofilo, bet ir karotino bei gausybė reikalingiausių žmogaus organizmui vitaminų: C, K, P, E, PP, B1, B2, B3, B6, taip pat kobalto, geležies, mangano, aliuminio, vario, fitoncidų, eterinio aliejaus, fitohormonų, bakteriostatinių (slopinančių bakterijų dauginimąsi) ir antihistamininių (antialerginių) medžiagų. Eglių spygliuose yra nepakeičiamų aminorūgščių.
Spygliai nuo seno vartojami avitaminozių, ypač trūkstant vitamino C, gydymui ir profilaktikai. Be to, spyglių preparatai didina imuniteto atsparumą, stiprina organizmą, lėtina senėjimo procesus. Taip pat preparatai pasižymi nervus raminančiu, nuskausminamuoju, antivirusiniu, antiseptiniu, atsikosėjimą lengvinančiu, šlapimą, prakaitą ir tulžį varančiu veikimu.
Eglės spygliais gydomos širdies kraujagyslių, galvos smegenų ligos, veido odos, grybeliniai susirgimai, bronchinė astma. Pušų spygliai labai dažnai naudojami odos ir plaukų priežiūrai.

Vitamininiai preparatai
Dažniausiai vitamininiai preparatai gaminami iš pušų ir eglių spyglių. Čia pateiksime pačius paprasčiausius, lengviausiai pagaminamus receptus.

• 40 gramų sukarpytų eglių spyglių užpilti stikline (250 ml) verdančio vandens, uždengti, po dvidešimties minučių nukošti. Gerti po 50 mililitrų užpilo penkis kartus per dieną. Šis vitamininis gėrimas geriamas ne tik, kai trūksta vitamino C, bet taip pat kosint, sergant inkstų ir šlapimtakių ligomis.
• Eglių ar pušų spyglius nuplauti pirmiausia šiltu, paskui šaltu vandeniu. Sukarpyti, suberti į stiklainį ir užpilti cukrumi santykiu 4:1. Taip žiemą paruoš- tus spyglius galima laikyti iki vasaros. Iš gautos masės gaminamas vitamininis gėrimas, kurį reikia gerti tris-penkias dienas: du arbatinius šaukštelius „saldžių spygliukų“ užpilti vienu litru šalto virinto vandens, tris dienas palaikyti ir perkošti. Gerti šio užpilo reikėtų po pusę stiklinės du kartus per dieną.
• Keturias stiklines sukarpytų pušų spyglių užpilti puse litro šalto virinto vandens, įpilti du arbatinius šaukštelius obuolių acto ir tris dienas laikyti tamsioje vietoje. Perkošti ir gerti po vieną stiklinę kartą per dieną.
• 100 gramų sukarpytų pušų spyglių už- pilti vienu litru šalto virinto vandens, įpilti tris arbatinius šaukštelius citrinos sulčių ir pusę valandos virinti ant silpnos ugnies. Nukėlus nuo ugnies, po trijų valandų perkošti. Gerti po pusę stiklinės du kartus per dieną po valgio.
• Du valgomus šaukštus susmulkintų pušų spyglių užpilti stikline verdančio vandens, uždengti ir palikti nakčiai. Ryte perkošti ir gerti po vieną valgomą šaukštą keturis kartus per dieną. Šis užpilas gerina ir regėjimą.
• Galima ruošti ir skanias vitaminines pušų ar eglių spyglių arbatas, kurių vartoti galima iki vieno litro per dieną. Šaukštą smulkiai sukarpytų spyglių sumaišome su šaukšteliu savo mėgiamų džiovintų ir susmulkintų vaistažolių, pavyzdžiui, mėtų, jonažolių, gervuogių, aviečių, juodųjų serbentų lapų ir t.t. Padarytą mišinį reikia užpilti vienu litru verdančio vandens, uždengti, po dvidešimties minučių nukošti. Šios arbatos labai naudingos sergantiems kraujagyslių ir širdies ligomis, jos padeda organizmui susigrąžinti jėgas po sunkių ligų, bei skatina radioaktyvių medžiagų šalinimą iš organizmo.
• Vieną valgomą šaukštą smulkiai sukarpytų kadagių šakelių su spygliais už- pilti stikline verdančio vandens ir virti penkias minutes. Nukėlus nuo ugnies uždengti, po pusės valandos perkošti. Gerti tris kartus per dieną prieš valgį. Padeda sergantiems alergijomis.

Kosmetiniai „stebuklai“
Plauko struktūrą neabejotinai pagerina pušų spyglių ir citrinos sulčių nuoviras (žr. aukščiau), kuriuo reikia perplauti plaukus (ištrinkus galvą).
O štai senas veiksmingas receptas, padedantis atsikratyti veido spuogų. Reikia smulkiai sukarpyti šimtą gramų eglių arba pušų spyglių, pridėti po dvidešimt penkis gramus sausų smulkintų medetkų ir ramunėlių žiedų bei gysločių lapų. Mišinį užpilti puse litro degtinės ir laikyti septynias dienas tamsioje vietoje. Perkošus į tamsaus stiklo butelį ir laikant tamsioje vietoje, gautas losjonas nesuges visus metus. Juo tepama švari veido oda.
Čia verta prisiminti ir kitą seną „receptą“: senovėje merginos stengdavosi pabūti pušinių malkų dūmuose, nes buvo tikima, kad šie dūmai suaktyvina blakstienų augimą ir jų grožį.
Siūlytume atkreipti dėmesį ir į vakarinę tują, kuri ypač vertinama dermatologijoje. Tujos spyglių nuovirai, užpilai ir tinktūros gydo raudonąją vilkligę, sklerodermiją, virusines ligas, kaip antai herpį. Tujos – nuodingi augalai, tad jų negalima vartoti nėštumo laikotarpiu ir labai jautriems asmenims.
Vieną arbatinį šaukštelį tujų spyglių užpilti stikline verdančio vandens (tai visos paros dozė), uždengti, po valandos nukošti. Gerti tris kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio. Tai padės ir sergant šlapimo takų ligomis.

Dovanų – pušies šakelė
Sergančiam (ypač peršalimo ligomis) žmogui būtinai padovanokite ir jo kambaryje pamerkite pušies šakelių. Jų išskiriami fitoncidai puikiai išvalys ir dezinfekuos patalpos orą. Šitokia priemonė ypač rekomenduojama siaučiant gripo epidemijoms. Taip pat prisiminkite ir tai, kad amžinai žalia šakelė simbolizuoja amžiną gyvenimą. Tad ar gali būti gražesnė dovana ir geresnis palinkėjimas sergančiam draugui?..

Ekologija.lt
2012-05-08


Atsijungęs
Forumas » Grožio paslaptys ir sveikata » Sveikata - tai mūsų turtas » Vaistažoles namų vaistinėlei
Page 2 of 2«12
Search:



Nuoširdžiausi sveikinimai šiandien švenčiantiems  gimtadienį

Forumo statistika
Atnaujintos temos Populiariausios temos Šiandien apsilankė Nauji nariai
  • ''a la kavinukė'' - nepraeik pro šalį    
  • Veido priežiūra    
  • Kojų, pėdų priežiūra    
  • papuosalai    
  • Moters sveikata    
  • Pėdkelnės ir viskas apie jas    
  • Probelama su savo svetaine    
  • Mada    
  • Žaidimas 
  • "a la kavinukė" 
  • A la kavinuke 
  • ''a la kavinukė'' - nepraeik pro šalį 
  • Susipažinkime... 
  • Mūsų augintiniai 
  • Kas neaišku, rašykite čia 
  • Pėdkelnės ir viskas apie jas 
  • Anekdotai 
  • Linksmieji vaizdeliai 
  • eqo123  2016.12.06
  • jurategasparaviciene  2016.12.02
  • irenosk  2016.11.28
  • liudmilaradaviciene  2016.11.25
  • onute1958  2016.11.21
  • dovarniukas  2016.11.21
  • ditora  2016.11.21
  • nireglina  2016.11.19
  • laurabaskeviciene  2016.11.19
  • bedarbe  2016.11.18

  • Garbės lenta
    Pagal žinučių kiekį Pagal komentarų kiekį Pagal reputaciją Pagal lygį
  • Aukse (2754)
  • grandma (2497)
  • INDRE-VENE (2040)
  • Laurituke (1911)
  • sonyvega (1222)
  • Gilė (1194)
  • karpis (906)
  • laurintare (322)
  • sandrulia7 (299)
  • roze (262)
  • Aukse (164)
  • grandma (115)
  • INDRE-VENE (59)
  • sonyvega (24)
  • Svaja (22)
  • laurintare (15)
  • banginiukas2 (13)
  • Laurituke (9)
  • Erikatave (8)
  • roze (7)
  • Aukse (10)
  • Laurituke (5)
  • INDRE-VENE (5)
  • Atide (4)
  • sandrulia7 (3)
  • Gilė (3)
  • Aurelija (2)
  • Amforo (2)
  • ♥OhO♥ (1)
  • benitux (1)
  • Aukse grandma 
    INDRE-VENE Laurituke 
    sonyvega Gilė 
    karpis laurintare 
    sandrulia7 roze 


    Visos teisės saugomos

    Auksės svetainė © 2016 Svetainė veikia per ir