I. Stalo užtiesalai Šiandien ant vaišių stalo tiesdami staltiesę net nesusimąstome, kad ją jau XIV a. viduryje tiesė mūsų protėviai. Kartais staltiesę atstodavo audeklo rankšluosčiai. Renesanso laikais prie neužtiesto stalo valgydavo prasčiokai. Kilmingiesiems rankšluostis buvo net būtinybė, ypač jei jis atlikdavo staltiesės funkciją. Servetėlės, kaip higieninė priemonė, prie stalo naudojamos nuo XV a. vidurio. Tačiau iš pradžių jų paskirtis buvusi visai kitokia nei dabar. Į klausimą: „Ką turime daryti, gavę šaukštą ir gabaliuką minkštos drobės?“ tuomet buvo atsakoma: „Pavalgius nuvalyti šaukštą į drobę ir grąžinti.“ Nuo karaliaus Žygimanto laikų naudojama servetėlė, buvusi rišama ant kaklo, kad dažai ir riebūs trupiniai neterliotų brangių apdarų. Mat išeiginius drabužius, žiponus, kontušus ar kitus, nešiodavo net kelios bajorų kartos. Jie būdavo perduodami sūnums ir anūkams. Servetėlę užsirišti pasidarė sunku, kai išpopuliarėjo puošnios apykaklės. Šiandien servetėlę užsikišti už apykaklės net nemandagu.
Ilgą laiką į staltiesės kraštus po valgio buvo šluostomos rankos, beje, kartais ir nosis. Riebaluotos rankos per dideles vaišes buvo šluostomos ir į tarpustalėmis bėgiojančius šunis, tai gal jie ir būsią šiandieninių servetėlių „pirmtakai“?
Yra žinoma dar viena hipotezė, kaip vietoj staltiesių ant stalų atsirado servetėlės. Pasitinkant kariūnus po pergalingų žygių vaišių stalai būdavo dengiami ilgomis ir plačiomis staltiesėmis. Pasibaigus vaišėms, nesuvalgytas maistas būdavo suvyniojamas į čia pat nuimtą ir į skiautes suplėšytą staltiesę ir išdalijamos. Laikas, belaukiant vyrų iš mūšio, prailgdavo, tad moterys užsiimdavo rankdarbiais: iš anksto pasiūdavo ir išdabindavo audinio skiautes maistui suvynioti po vaišių. Vėliau šios skiautės buvo pavadintos servetėlėmis. Šiandien stalus dengiame staltiesėmis arba servetėlėmis, kurias dėl aiškumo pavadinkime staltiesėlėmis - servetėlėmis. Taip jas aiškiai atskirsime nuo higieninių servetėlių, kuriomis šluostome lūpas. Staltiesėlės - servetėlės, kaip ir staltiesės, gali būti tik medžiaginės: lininės, drobinės, medvilninės, medvilnė su poliesteriu ar linu, akrilinės ir plastikinės, pastarosios naudojamos ruošiant stalą vasarnamyje, verandoje, ar gamtoje, jos visiškai netinka serviruoti stalui namuose. Higieninės servetėlės gali būti medžiaginės ir popierinės.
1.1 Staltiesės
Staltiesių kraštai nuo stalo krašto turi būti nukarę 30-35 cm, o vidurinė lenkimo linija - per patį stalo centrą. Švediški stalai yra dengiami ilgomis staltiesėmis - jų kraštai tik per 5 cm. nesiekia žemės. Tokių staltiesių kraštai gali būti nusegami, kad būtu patogu skalbti suteptą staltiesės vidurį. Patogumui stalai gali būti dengiami dviem kontrastingų spalvų staltiesėmis, kurios tiesiamos viena ant kitos. Tokios staltiesės turi būti kvadrato formos, o tiesiant, viršutinės staltiesės kampai dedami ties apatinės staltiesės lenkimo linija. Tai ne tik puošnu, bet ir patogu prižiūrėti. Ant apvalių stalų staltiesė dengiama taip, kad kampai nusvirtų ant stalo kojų ir jas uždengtų.
Staltiesės paprastai nėra laidomos laidyne. Užtiesus staltiesę iš vakaro arba dvi valandas prieš pobūvį, pakanka supurkšti ją vandeniu. Kuo daugiau staltiesę sudrėkinsim, tuo ji bus lygesnė.
Patogumui po staltiese gali būti tiesiamas minkštas audinys (moltonas), kuris sugeria garsą ir apsaugo stalą nuo karščio ar išsiliejusių skysčių.
1.2 Staltiesėlės – servetėlės
Tai servetėlės, kurios tiesiamos ant stalo. Jos atlieka keletą funkcijų:
1) apsauginę - apsaugo stalą nuo įbrėžimų. Sumažina triukšmą;
2) higieninę - apsaugo įrankius nuo sąlyčio su stalu;
3) estetinę - suteikia vaišių stalui estetinį vaizdą, o aplinkai - jaukumo.
Staltiesėlės - servetėlės yra skirtos:
• pietų (pusryčių, vakarienės) stalui (geriausiai tinka stačiakampės, 35x45 cm ar net 35x50 cm dydžio servetėlės, kad ant jų būtinai tilptų visi reikalingi asmeninio naudojimo stalo įrankiai);
• kavos ar arbatos stalui ( geriausiai tinka 30x30 cm arba 35x35 cm dydžio servetėlės, jei bus vaišinama ir desertu, arba mažesnės, jei patiekiama tik kava ar arbata).
Staltiesėlės - servetėlės tiesiamos lygiagrečiai stalo kraštui, maždaug 1 cm atstumu nuo jo. Jei servetėlės su kuteliais, tarpo tarp stalo krašto ir servetėlės galima nepalikti. Jei stalas užtiestas staltiese, servetėlių dėt nereikia, išskyrus tuos atvejus, kai staltiesė sunkaus audinio (pvz., aksominė), specialiai pasiūta tam stalui. Netinka ant stalo tiesti popierines servetėles – jos skirtos tik lūpoms nusišluostyti.
Parenkant servetėlių ar staltiesės spalvą, labai svarbu harmonija. Jei staltiesė spalvota, parinkite staltiesės spalvų indus. Geriausiai prie spalvotų užtiesalų tinka balti indai, beje, juose gražiausiai atrodo patiekalai, o sudužus puodeliui ar lėkštutei, lengviau parinkti naujus.
Įvairiaspalvės, margos servetėlės labiau tinka kasdieniam stalui, o ypač iškilmingomis progomis (vestuvių, jubiliejaus) stalas dengiamas baltomis ar šviesių spalvų staltiesėmis.
1.3 Higieninės servetėlės
Higieninės servetėlės gali būti medžiaginės ir popierinės. Jau pats pavadinimas nusako šių servetėlių funkciją - jos skirtos rūbams valgant apsaugoti ir lūpoms, pirštams nusivalyti. Atsisėdus prie stalo higieninė servetėlė išlankstoma ir padedama ant kelių, jei tuo metu dar nevalgoma, arba kairėje lėkštės pusėje. Jei į stalą patiekiamas patiekalas, kuris bus valgomas rankomis, valgančiajam būtina padėti antrą higieninę servetėlę. Higieninės servetėlės atlieka dar ir dekoratyvinę funkciją, - gražiai išlankstytos, jos labai puošia stalą. Dekoratyviai sulankstytomis servetėlėmis stalui suteikiama šventinė nuotaika, sukuriama tema.
Higieninė servetėlė, serviruojant stalą, gali būti dedama šiose vietose:
• priešais valgantįjį - serviruojamos vietos centre (tai reiškia, kad užkandis bus atnešamas porcijomis). Apatinis lankstinio kraštas nuo stalo krašto turi būti nutolęs mažiausiai 3 cm;
• ant pagrindinės lėkštės;
• kairėje pusėje ant lėkštutės duonai;
• kairėje pusėje prie šakučių;
• taurėje.
Stalo serviruotę pagyvina į servetėlę lėkštėje padėti įrankiai, tačiau šis stalo serviravimo variantas yra ne toks populiarus. Viešojo maitinimo įstaigose tenka matyti atnešamus į higieninę servetėlę įsuktus peilį ir šakutę. Tai yra populiaru „greitojo“ maisto restoranuose, kavinėse. Tokiu atveju ši servetėlė atlieka tik higieninę funkciją: įrankiai išlieka nepaliesti rankomis ir nėra dedami ant neuždengto stalo. Ta pati servetėlė ant kelių nebetiesiama, lūpos ja nešluostomos. Paprastai tam ant stalo yra padedamas specialus stovelis su higieninėmis servetėlėmis.
II. Stalo įrankiai
Stalo įrankiai gali būti skirsto pagal medžiagą, iš kurios jie pagaminti, ir pagal paskirtį. Stalo įrankiai dažniausiai gaminami iš nerūdijančio plieno, melchioro, sidabro ar plastmasės. Pastarieji naudojami išvykoms gamtoje. Melchioro, sidabro ar paauksuoti įrankiai dažniausiai naudojami priėmimų, banketų, švenčių ir iškilmingų vakarų metu. Serviruojant stalą jie derinami prie prabangesnio porceliano indų, gražiai atrodo su krištolo taurėmis.
Pagal paskirti stalo įrankiai skirstomi:
• asmeninio naudojimo (skirti valgyti)
• bendro naudojimo (skirti maistui paimti iš bendrų indų):
• pagalbinius (skirti valgiui gaminti)
2.1 Asmeninio naudojimo įrankiai
Didysis peilis ir šakutė, skirti valgyti antruosius patiekalus, išskyrus žuvį. Didžioji šakutė dar gali buti naudojama kaip įrankis įsidėti iš bendro indo (neturint specialios), jei patiekalas be garnyro. Jei patiekalas patiekiamas su garnyru, dedama šakutė ir šaukštas.
Karštiems žuvies patiekalams valgyti naudojami didieji žuvies įrankiai. Jie yra tokio paties dydžio kaip ir mėsos įrankiai, tik peilis lopetėlės formos, o šakutės vidurinė įpjova gilesnė.
Užkandžių įrankiai - tai peilis ir šakutė užkandžiams. Jais valgome šaltus užkandžius ir kai kuriuos karštus (blynelius, karštus sumuštinius, kiaušinienę). Užkandžių įrankiai yra šiek tiek mažesni už pagrindinius įrankius.
Įrankiai žuvies užkandžiams, dar vadinami mažaisiais žuvies įrankiais, yra tokio pat dydžio kaip ir pagrindiniai užkandžių įrankiai, jų forma – kaip didžiųjų žuvies įrankių.
Pagrindiniai desertiniai įrankiai – tai peilis, šakutė ir šaukštas. Peilis ir šakutė vaisiams valgyti yra tokie kaip ir užkandžių įrankiai, tik mažesni. Šakutė tortui, kreminiams pyragaičiams valgyti yra arbatinio šaukštelio dydžio, turi tris dantelius, kurių vienas, šoninis, yra platesnis ir atlieka peilio funkciją. Peilis sviestui, skirtas sviestui užtepti, ir serviruojant stalą, dedamas ant duonos lėkštutės.
Didysis šaukštas naudojamas sriubai, patiekiamai dubiose lėkštėse, valgyti ir, jei nėra specialių įrankių, kartu su didžiąja šakute dedamas į bendrus indus su šaltaisiais ar karštaisiais patiekalais. Didysis šaukštas košei nuo sriubos šaukšto skiriasi forma. Šaukštas sriubai yra pailgas, gilus. Šaukštas košei – apvalus seklesnis.
Deserto šaukštas tokios pat formos kaip šaukštas sriubai, tik mažesnis. Juo valgoma saldžioji sriuba, patiekiama dubioje lėkštėje, taip pat visos sriubos, kurios gali būti patiekiamos sultinių puodeliuose (pertrinta, šaltoji, saldžioji, skaidrus sultinys).
Šaukštelis arbatai, skirtas arbatai, kavai su pienu išmaišyti, tinka kiaušiniui valgyti, jei neturime specialaus, taip pat desertui, jei nėra desertinių šaukštelių. Specialus šaukštelis minkštai virtam kiaušiniui valgyti skiriasi forma - jis tokio pat dydžio kaip šaukštelis arbatai, tik apvalus. Šaukštelis ledams yra apvalus, plokščias, šiek tiek išgaubtu vienu kraštu. Juo valgomi ledai, putėsiai, suflė. Šaukštelis uogienei yra kriauklės formos.
Įrankiai jūros gėrybėms valgyti: šakutės omarams valgyti ( žnyplės omarams, šakutes sraigėms, vėžiams valgyti, žnyplės įdarytiems sraigių kiauteliams valgant prilaikyti, šakutė austrėms).
Švedišką stalą labai puošia ratu sudėti šaukštai vieno kąsnio užkandžiams patiekti.
Kiaušinio lukštą lengviau nupjauti specialiai tam skirtu įrankiu nei užkandžių peiliu.
2.2 Bendrojo naudojimo įrankiai
Šaukštas ir šakutė mėsos gaminiams įsidėti iš bendro indo, Įrankiai salotoms įsidėti iš bendro indo, įrankiai žuvies patiekalams įsidėti iš bendro indo, mentelė įsidėtikonditerijos, mėsos gaminiams iš bendro indo, Šaukštas mišrainei, samtelis padažui, šaukštas cukrui, peiliai sūriui pjaustyti ir įsidėti, įrankis spagečiams, šparagams, daržovėms iš bendro indo įsidėti, mentelė lazanijai, pyragams pjaustyti ir iš bendro indo įsidėti.
2.3 Pagalbiniai virtuvės įrankiai
Pagalbinių įrankių virtuvėje apstu. Tai peiliai, pagalbinės virtuvės šakutė, platūs ar lenkti kirvukai, peilių rinkinio galąstuvą, daržovių skustuvai ir daugybė kitų pagalbinių įrankių be kurių neapseitumėm virtuvėje.
III. Indai
Indai, kaip ir įrankiai, gali būti skirstomi pagal medžiagą, iš kurios yra pagaminti, ir pagal paskirtį. Indai yra gaminami iš porceliano, fajanso, molio, stiklo, krištolo, metalo, plastmasės ir popieriaus (vienkartiniai).
Pagal paskirtį visi indai yra skirstomi į:
• asmeninio naudojimo (dedami ant stalo kiekvienam asmeniui);
• bendro naudojimo (juo patiekiami į stalą bendri patiekalai);
• pagalbinius indus (naudojami maistui gaminti).
3.1 Asmeninio naudojimo
Asmeninio naudojimo indai: padėklinės lėkštės, lėkštė karštam patiekalui, lėkštė užkandžiams, lėkštė duonai (gali būti naudojama desertui patiekti).
Padėklinė lėkštė gali būti naudojama ir kaip bendro naudojimo didlėkštė mėsos, daržovių gaminiams patiekti. Asmeninio naudojimo indams dar priskiriami kavos ir arbatos puodeliai su polėkštėmis, puodelis sultiniui, indeliai kremui, desertui, taurelė - dėkliukas kiaušiniui, indelis kompotui.
3.2 Bendrojo naudojimo indai
Servizas – tai vienodo rašto ir formos indų rinkinys, skirtas 6 -12 asmenims vaišinti. Rinkinyje yra dubenys salotoms, apvalios ir ovalios lėkštės bendriems valgiams (dar vadinamos didlėkštėmis), pusdubeniai silkei, indelis padažui su polekšte, bendra lėkštė duonai, vaza sriubai, indelis sviestui, indeliai prieskoniams. Be to, dar naudojamos bendros vazelės uogienei, medui, vazos vaisiams, tortams ir pyragaičiams.
3.3 Pagalbiniai indai
Pagalbiniais indais naudojamės gamindami maistą. Tai įvairių dydžių puodai, keptuvės, kepimo skardos, matavimo indai, dubenys, įvairūs indeliai, ąsotėliai.
Indai, kuriuose ruošiame maistą šiandien, labai skiriasi nuo ankstesniųjų laikų indų. Jie nebe taip pridega, nedūžta, yra dekoratyvūs ir atitinka išrankiausios šeimininkės skonį. Tačiau pagrindinis kriterijus, lemiantis šių indų kokybę, visada buvo ir bus funkcionalumas.
III. Pagrindiniai stalo serviravimo principai
• Indų, įrankių, taurių ir stalo užtiesalų dermė ( plonas, tarsi perregimas porcelianas gražiau atrodo ant švelnaus, balto, spalvoto ar blizgančio audinio, o keramika – ant šiurkštesnės faktūros staltiesės ar servetėlės, pvz., nebalinto lino ).
• Interjero, stalo indų ir užtiesalų harmonija, jauki aplinka ( tamsioje, mažoje patalpoje gražiau atrodo šviesūs indai, staltiesės ir servetėlės, o dideliai, saulėtai patalpai galima parinkti tamsius, daugiau dekoruotus indus, ryškesnių spalvų servetėles).
• Serviravimo nuoseklumas: patiesus staltiesę arba servetėles, pirmiausia ant stalo dedamos lėkštės, paskui įrankiai, vėliau krištolo ar stiklo indai, vazos, žvakidės, higienines servetėlės, augalų kompozicijos, prieskoniai.
• Servetėlė tiesiama vieno cm atstumu nuo stalo krašto, servetėlės kraštas turi būti lygiagretus stalo kraštui.
• Niekuomet netiesiame servetėlės ant stalo kampu, popierinės ar medžiaginės servetėlės- ant staltiesės. Popierinė servetėlė tai pat ant stalo nėra tiesiama.
• 1 cm atstumu nuo servetėlės krašto( jei stalas užtiestas staltiese) dedama padėklinė lėkštė. Ant jos dedamos visos kitos lėkštės su patiekalais ( išskyrus desertą) – užkandžiu, karštu patiekalu. Prieš patiekiant desertą padėklinė lėkštė nunešama kartu su karšto patiekalo lėkšte.
• Lėkštutė duonai dedama kairėja pusėje taip, kad jos centras sutaptų su pagrindinės lėkštės viršumi (118). Galimi ir kiti variantai: kaip duonos lėkštutės centras sutampa su pagrindinės lėkštės centru (119) arba kai sulyginamos jų apačios (120).
• Daugiau kaip 3 lėkščių viena ant kitos nededame. Jos dedamos tik mažėjančia tvarka.
• Įrankiai serviruojant stalą dedami tokia tvarka, kokia bus į stalą patiekiami patiekalai (arčiau lėkštės dedami įrankiai paskutiniam patiekalui valgyti).
• Dedant įrankius, jų galai sulyginami su pagrindinės lėkštės apatiniu kraštu. Vidurinė įrankių pora gali būti dedama šiek tiek toliau nuo stalo krašto nei kitos dvi įrankių poros.
• Jei turime tik užkandžių arba tik pagrindinio patiekalo įrankius, viena jų pora dedama truputį toliau nuo stalo krašto, nors galima taip serviruoti dėl grožio.
• Įrankiai jūros gėrybių patiekalams valgyti dedami dešinėje pusėje už pagrindinių įrankių įstrižai arba vertikaliai, kaip ir peiliai.
• Rozetė, kurioje patiekiama citrina, sviestas, medus, dedama už pagrindinių lėkščių ir deserto įrankių. Jei reikia, ant stalo galima dėti ir dvi rozetes, pvz., patiekiant sviestą ir citrinos griežinėlius kiekvienam asmeniui atskirai.
• Įrankiai desertui dedami už pagrindinių lėkščių tik tada, kai, be deserto, bus valgomas pagrindinis patiekalas, sriuba ar užkandžiai.
• Peilis sviestui dedamas ant lėkštės duonai vertikaliai, dešinėje lėkštės pusėje.
• Saldžioji sriuba patiekiama po karštųjų patiekalų kaip desertas todėl ir šaukštas jai valgyti dedamas dešinėje pusėje, arčiausiai lėkštės.
• Šaukštelis salotoms valgyti dedamas ant salotų indelio polėkštės horizontaliai.
• Serviruojant kavos, arbatos stalą, įrankiai desertui dedami kaip pagrindiniai įrankiai- iš abiejų deserto lėkštės pusių.
• Puodelis kavai arba arbatai dedamas dešinėje deserto lėkštės pusėje taip, kad puodelio centras sutaptų su deserto lėkštės viršutiniuoju kraštu. Per pietus ar vakarienę kavos arba arbatos puodelio iš anksto nededame (nebent valgantysis to pageidauja). Kavą, arbatą į stalą patiekiame po valgio.
• Stiklinaitė arba taurė dedama dešinėje pusėje už peilio, esančio arčiausiai lėkštės, arba už deserto šakutės, jei bus valgomas tik desertas.
• Keletas taurių gali būti išdėstomos taip:
- mažėjančia tvarka horizontaliai, kai didžioji taurė dedama už peilio, esančio arčiau lėkštės;
- mažėjančia tvarka įstrižai, kai didžioji taurė dedama už peilio, esančio arčiau lėkštės;
- didėjančia tvarka, kai didžioji taurė dedama už peilio, esančio toliau nuo lėkštės (patogu, kai ant stalo mažai vietos):
- trikampiu, kai didžioji taurė neužstoja mažesniųjų.
• Kortelė su svečių vardu ir pavarde rašoma rašytiniu šriftu ranka arba kompiuteriu. Serviruojant stalą, ji dedama ant lėkštės duonai, tarp pagrindinių lėkščių ir įrankių desertui arba ant lėkštės antrajam patiekalui ar užkandžiams.
• Serviruojant stalą nereikėtų jo perkrauti patiekalais.
IV. Valgių patiekimas
Per pietus, pusryčius ar vakarienę ne tik mėgaujamės gražiai ir apetitiškai patiektu maistu, bet ir bendraujame, tuo parodydami savo kultūrą. Nežinojimas, kaip naudotis vienais ar kitais įrankiais, kaip valgyti kai kuriuos patiekalus ar vaisius, mus varžo. Nejaukiai jaučiasi ir šeimininkė, nesugebanti tinkamai paruošti ir paserviruoti stalo, mandagiai sutikti ir išlydėti svečių.
Egzistuoja tam tikros patiekalų patiekimo ir valgymo taisyklės.
4.1 Užkandžių patiekimo seka
Pirmiausiai į stalą patiekiami šaltieji patiekalai ir užkandžiai. Jei šeimininkė yra pagaminusi keletą rūšių šaltųjų patiekalų, jie patiekiami taip:
1. Ikrai su sviestu, natūralios daržovės, žuvis: sūdyta, virta, kepta, silkė, galiausiai jūros produktai: krabai, kalmarai, omarai, vėžiai, austrės, žuvies salotos.
2. Mėsos patiekalai ir mėsos salotos.
3. Paukštienos patiekalai ir paukštienos salotos.
4. Daržovių salotos, mišrainės, sūdytos ir marinuotos daržovės, grybai, sūris.
Jei šeimininkė paruošė ir karštą užkandėlę, ji patiekiama po šaltųjų patiekalų. Karštųjų užkandžių patiekimo seka yra tokia pati kaip ir šaltųjų: pirmiausia patiekiami žuvies, mėsos, paukštienos, daržovių ir grybų patiekalai, po to kiaušinių ir miltų užkandžiai. Šaltieji ir karštieji užkandžiai yra skiriami tik apetitui sužadinti, todėl jų porcijos neturėtu būti didelės: 80-120 g vienam asmeniui.
Toliau į stalą patiekiama sriuba (išskyrus saldžiąją, kuri patiekiama po antrųjų patiekalų kaip desertas), paskui karštieji patiekalai ir galiausiai desertai.
V. Šventinio stalo aksesuarai
Parenkant stalui staltiesę nereikia apsiriboti balta spalva. Puošniai atrodo gelsva, kreminė ar žalsva staltiesė, derinama prie interjero spalvų. Labai šviesiame, erdviame kambaryje galima eksperimentuoti su tamsia žalia, mėlyna ar bordinės spalvos staltiese, ant kurios ypač išryškėja baltos, dekoratyviai išlankstytos higieninės servetėlės.
Lankstyti tinka tik kvadrato formos, apie 45x45cm dydžio servetėles. Kai kuriems lankstiniams reikia didesnių, net 60x60 cm servetėlių. Jos serviruojamam stalui lankstomos vienodai ir nesudėtingai, kad būtų kuo mažiau liečiamos rankomis. Lankstymas priklauso nuo audinio rūšies. Lininės, kurios ir taip jau standžios, nebestandinamos ir lankstomos kuo paprasčiau. Kitų audinių išskalbtos ir pastandintos servetėlės lankstomos dar vos drėgnos ir iš karto statomos į joms skirtas vietas, kur išdžiūna ir sutvirtėja. Jei audinys perdžiūsta, prieš lankstymą juos reikia palaikyti garuose. Šlakstyti vandeniu nepatartina, nes tose vietose, kur patenka vanduo, audinys netenka blizgesio.
Reikėtu prisiminti:
• Gražią formą išlaiko tik lino, medvilnės audinys ar medvilnė su nedidele sintetinio pluošto dalimi.
• Lankstomos tik kvadratinės formos servetėlės.
• Prieš lankstant servetėlę, norimą formą verta išlankstyti iš įvairaus dydžio popieriaus lapų, kad žinotume, kokio dydžio lankstinys geriausiai tinka ir gražiausiai atrodo.
• Jei servetėlių medžiaga per minkšta ir išlanksčius neišlaiko formos, prieš lyginimą ją pastandiname.
• Higienos sumetimais servetėlė yra lankstoma ant labai lygaus paviršiaus ir kuo mažiau liečiama rankomis.
• Reikia atkreipti dėmesį, kad ne visų medžiagų pusės vienodos.
ir 
