Moksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA.

Kalendorinio metodo esmė – nesimylėti per ovuliaciją

Kaip naudotis šiuo metodu?

Moteris gali pastoti per 1 parą – tiek laiko subrendusi kiaušialąstė būna gyvybinga. Šio metodo esmė – nesimylėti per ovuliaciją, kai subrendęs kiaušinėlis ištrūksta iš kiaušialąstės ir yra pasiruošęs „pasitikti“ spermatozoidą. Naudojantis šiuo metodu, rekomenduojama skaičiuoti vaisingas dienas prieš ovuliaciją. Vienas iš pagrindinių reikalavimų – reguliarus 28 dienų ciklas (ciklas skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių dienos). Jeigu ciklas reguliarus, ovuliacija būna 14-tą dieną. Tačiau reiktų pažymėti, kad ir reguliaraus ciklo ovuliacija gali įvykti 13–15-tą dieną, bet ir 12-tą ar net 17-tą dieną. Žinoma, gydytojų praktikoje pasitaiko atvejų, kai moteriai subręsta papildomų kiaušinėlių per nevaisingas dienas, todėl ovuliacija gali įvykti ne tik per nevaisingas dienas, bet ir per mėnesines. Moteris turėtų stebėti save, domėtis savo lytine sveikata ir išmokti vadovautis šiuo metodu. Kalendorinis metodas, naudojamas kaip atskiras metodas, yra mažiau patikimas, bet gali būti naudojamas kaip kelių simptomų metodo dalis.

Kodėl šis metodas nėra jau toks paprastas?

Vaisingas laikas neapsiriboja tik 24 valandomis, kai kiaušinėlis yra pasiruošęs apvaisinimui, o apima ir keletą dienų prieš ovuliaciją. Spermatozoidai gali gyventi iki 7 dienų moters organizme. Vadinasi, jeigu mylėsitės 5 dienas prieš ovuliaciją, spermatozoidas gali vis dar „laukti“ lemtingojo momento, kai kiaušialąstė subręs, ir ją apvaisinti.

Temperatūros metodas, pagal kurį galimas spręsti, kada įvyksta ovuliacija ir ar iš viso ovuliacija vyksta.

Kas yra bazinė temperatūra?

Bazinė temperatūra (toliau BT) – kūno temperatūra ramybės būsenoje, atspindinti kiaušidžių veiklą. Ciklo metu ji kinta, o pagal temperatūros kaitą galima nustatyti, kada vyksta ovuliacija ir kada laukti menstruacijų.

Kaip kinta bazinė temperatūra?

Per menstruacijas BT krenta ir žema išsilaiko iki ovuliacijos – dažniausiai ne aukštesnė nei 36,6. Per vaisingas dienas kai kurioms moterims BT gali nukristi keliomis laipsnio padalomis. Įvykus ovuliacijai, po 1–4 dienų BT pakyla ir pakilusi laikosi (gali svyruoti, bet neturėtų kristi iki pirmai ciklo fazei būdingos temperatūros) iki kitų menstruacijų pradžios. BT turi pakilti bent 0,2 laipsnio, palyginti su šešiomis paskutinėmis žemos BT dienomis, ir tokia išsilaikyti bent 3 dienas – tada laikoma, kad ovuliacija tikrai įvyko. BT pradeda kristi porą dienų prieš menstruacijas arba joms prasidėjus. Jei pastojama, BT turi pakilti daugiau nei 37º ir tokia laikytis visą nėštumą. Normalus pakilusios BT periodas (nuo įvykusios ovuliacijos iki menstruacijų) laikomas 10–16 dienų. Kiekvienai moteriai šis periodas būna vienodo ilgio kiekvieną ciklą, svyruoja nebent porą dienų, o pirmoji ciklo dalis (iki ovuliacijos) gali skirtis kiekvieną mėnesį.

Kaip matuoti bazinę temperatūrą?

Temperatūrą patariama matuoti mažiausiai 3 mėnesius, t.y. keletą ciklų. Šio metodo principas – matuoti bazinę temperatūrą ryte tuo pačiu metu (galima pusvalandžio paklaida, tačiau atsikėlus 1val. vėliau – minus 0,1, o jei 1 val. anksčiau – plius 0,1) bent po 6 valandų miego ir bent po 3 val. nepertraukiamo miego (pvz., atsigulėte 12 vakare, 3 nakties kėlėtės į tualetą, tai 6 ryte jau galima matuoti BT, ir ji bus tiksli). BT reikia matuoti iškart po prabudimo, dar neatsikėlus iš lovos, nevalgius ir negėrus. BT rekomenduojama matuoti tuo pačiu termometru visą matavimo laiką. Temperatūrą rekomenduojama matuotis 7 min. kiekvieną dieną toje pačioje vietoje: po liežuviu, tiesiojoje žarnoje arba makštyje. BT matavimas po liežuviu dažnai būna netikslus, o BT išeinamoje angoje ir makštyje vienodai tiksliai parodo kiaušidžių veiklą.

Kas dar gali paveikti bazinės temperatūros pokyčius?

BT gali būti pakilusi nuo streso, nuovargio, lytinių santykių iš vakaro, net ir labai nedidelio kiekio alkoholio, kelionių, miego režimo pakeitimo, ligos. Jei BT pakilusi pirmoje ciklo dalyje, kai ji turėtų būti žema, gali rodyti uždegimą. Kai kurioms moterims ir pirmoje ciklo dalyje BT visąlaik būna aukštesnė nei 36,6, svarbu, kad tarp pirmos ir antros ciklo dalies būtų bent 0,2 skirtumas. Toks pat variantas, kai BT gali būti žemesnė nei įprasta, bet vis tiek ji antroje ciklo dalyje turi pakilti bent 0,2 laipsnio.

Gleivių stebėjimo metodas dar dažnai vadinamas Bilingso metodu, kai yra tikrinamos gleivės, kurios kinta lytinio ciklo metu.

Kokios būna gimdos kaklelio gleivės?

Gimdos kaklelis yra padengtas sekretą gaminančių epitelio ląstelių sluoksniu, kuris turi apie 100 gleives gaminančių mažų nišų. Jose skirtingu ciklo metu, priklauso nuo kiaušidžių išskiriamų hormonų bei jų kiekio, gaminasi skirtingos gleivės. Gleives gaminančios ląstelės, dengiančios nišų paviršių, kasdien išskiria apie 20–60 mg tirštų gleivių ciklo nevaisingų fazių metu ir apie 600 mg gleivių vaisingos fazės metu. Vaisingos gleivės kurių išskyrimą nulemia estrogenai, skiriasi savo išvaizda, struktūra bei funkcijomis. Tai besikeičiančios gleivės. Jos yra šarminės pH, todėl spermatozoidai gali išlikti gyvybingi jose net iki 6 dienų. Gleives, kurių išskyrimą lemia progesteronas, yra tirštos, rūgštinės pH. Jos yra tirštos ir nekintamos išvaizdos. Šios gleivės atlieka apsauginę funkciją.

G - (angl. Gestagen) gleivės gaminasi apatinėje gimdos kaklelio dalyje, atsiranda kraujyje padaugėjus progesterono, t.y. nevaisingose fazėse. Skiriami du G gleivių tipai: G- atsiranda tuoj po mėnesinių ir G+ - po ovuliacijos. Šios gleivės tirštos, lipnios, drumstos, turi tik 90 proc. vandens, nesikristalizuoja. G tipo gleivės atlieka apsauginį vaidmenį – jos užlipdo gimdos kaklelį po menstruacijų ir po ovuliacijos, apsaugodamos moters lytinius takus nuo infekcijos. Šios gleivės nepralaidžios ir spermatozoidams.

L tipo (angl. Locking-in mucus) gleivės pradeda gamintis esant vidutinei ir didėjančiai estrogenų koncentracijai vaisingoje fazėje. Jos gaminasi visoje gimdos kaklelio gleivinėje ir atlieka keletą labai svarbių funkcijų: neutralizuoja rūgščią makšties terpę, todėl apsaugo spermatozoidus, sulaiko ir nepraleidžia nevisaverčių spermatozoidų. Gleivėse yra 95–96 proc. vandens. Gleivėse yra Na ir K jonų, todėl jos kristalizuojasi.

S - (angl. Sperm transmission mucus) gleivės gaminasi viršutinėje gimdos kaklelio dalyje, kai estrogenų koncentracija yra didelė. Tai pačios skysčiausios gleivės, turinčios iki 98 proc. vandens. Jos padeda spermatozoidus nuplukdyti iki kiaušinėlio. S gleivės kristalizuojasi ir yra pačios vaisingiausios gleivės. Jos yra skaidrios, tąsios.

Moteriai senstant, keičiasi gimdos kaklelio nišose esančių ląstelių, gaminančių skirtingas gleives, santykis. Jaunoms merginoms dominuoja S gleives gaminančios ląstelės, vėliau pasikeičiančios į L ląsteles. Artėjant menopauzei, transformuojasi į G gleives.

Kaip pagal gleives nustatyti vaisingas ir nevaisingas dienas?

Esant nevaisingoms dienoms, prieš ovuliaciją gleivių nebūna, jaučiamas netgi sausumas. Esant nevaisingoms dienoms, po ovuliacijos – gleivės baltos, lipnios, taip pat jaučiamas sausumas. Vaisingomis dienomis gleivės būna tąsios, slidžios, skaidrios, panašios į žalią kiaušinio baltymą. Vaisingos gleivės yra labai svarbios, nes tik jose gali išgyventi ir sulaukti ovuliacijos vyro lytinės ląstelės.

Ciklo periodas -> Gleivės -> Vaisingumas

Iki ovuliacijos -> Menstruacijos (1-4 ciklo diena) -> Nevaisinga
Sausumas -> (nuo 4 dienos iki ovuliacijos)-> Nevaisinga
Ovuliacija -> Baltos, negausios, balzganos, gali būti dribsniais -> Vaisinga
Drėgnesnės, skaidresnės, tąsios, labai slidžios, pagausėjusios -> Vaisinga
Gausios, panašios į kiaušinio baltymą -> Vaisinga (piko diena – vaisingiausia: ovuliacija)
Po ovuliacijos -> Sausa/ Baltos lipnios gleivės -> Nevaisinga

Kada taikomas šis metodas?

Šis metodas taikomas tuomet, kai dėl nereguliarių mėnesinių negali būti naudojamas kalendorinis metodas, taip pat nesant galimybei taikyti temperatūros metodą (liga, aplinkos pasikeitimas, stresas, alkoholis ar kt.). Taip pat dažnai naudojamas kartu su šiais metodais. Netinkamas sergant makšties ar gimdos kaklelio infekcija, žindant kūdikį.