Atkirtis puolantiems virusams – tinkama asmens higiena
Patarimai, kaip neužsikrėsti ir neužkrėsti kitų:
1. Dažnai plauti rankas muilu ir vandeniu, ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus. Tai padės išvengti užkrato, kuris ant rankų galėjo patekti liečiant užterštus daiktus, be to, patys nepaliksime užkrato. Tyrimais įrodyta, kad rankų plovimas yra efektyvi priemonė siekiant apsisaugoti nuo užsikrėtimo. Plaunantis rankas nereikėtų skubėti – tai turėtų trukti ne trumpiau nei dvidešimt sekundžių.
2. Kosint ar čiaudint reikėtų prisidengti burną, nosį vienkartine servetėle. Nosinaites, kuriomis šluostomės nosį, išmesti į uždaras šiukšlių dėžes. Dažnai drėgna šluoste valyti daiktus: stalų, spintelių, kitų baldų paviršių. Taip ant daiktų nusėdusios užkrato bakterijos pašalinamos ir sumažinama tikimybė užsikrėsti.
3. Dažnai vėdinti patalpas.
4. Vengti masinių susibūrimo vietų.
5. Vengti kontakto su sergančiaisiais.
6. Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus reikėtų kreiptis į gydytoją, vengti eiti į viešumą, likti namuose ir laikytis gydytojų nurodymų.
Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Pasak Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Ryšių su visuomene skyriaus atstovės Silvijos Ramanauskienės, efektyviausia priemonė, padedanti apsisaugoti nuo sezoninio gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, yra skiepai.
Ypač jie rekomenduojami žmonėms su didesne gripo komplikacijų rizika. Tai vyresni nei 65 m. asmenys bei visi, sergantys lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kt.
Vakcinos apdatuojamos vienam gripo sezonui, todėl būtina skiepytis kasmet. Tinkamiausias laikas tai padaryti – rudens ir žiemos mėnesiai.
Vertingiausia „daržovė“ – mėsa
Garsi žolininkė Adelė Karaliūnaitė stebisi, kodėl peršalimo ligos mus užpuola po to, kai vasarą pailsime, o rudeninį prisivalgome naminių vaisių ir daržovių, – juk turėtume būti atsparūs ligoms. Taigi, kur dingsta garsusis imunitetas ir kaip jį sustiprinti? Liaudies medicinos žinovė atskleidžia keletą receptų iš natūralios gamtos šaltinių.
„Patarčiau kasdien, ypač vaikams, suvalgyti po 50 gramų natūralaus sviesto (ne riebalų mišinio). Kas geriau už žolėdę karvę sugeba perdirbti augalus?“ – retoriškai klausia A. Karaliūnaitė.
Žolininkė taip pat rekomenduoja į sveiko maisto racioną įtraukti „pačią vertingiausią „daržovę“ – mėsą.
„Naudingiausia yra triušiena, aviena, kiauliena, jautiena ir nutrijų mėsa, nes šių gyvulių virškinimo trakte gaminama svarbi medžiaga – T ląstelės, kurios būtinos organizmo imunitetui stiprinti“, – tvirtina pašnekovė.
Žolininkė teigia, kad mėgstantiems arbatą kasdien pravartu išgerti po 1 litrą žolelių nuoviro. Jam paruošti tinka aviečių stiebai, erškėtuogės, sedulos ir aronijos uogos. Net paprasčiausias neluptų laukinių ar naminių obuolių kompotas gerai skatina žarnyno gleivinės veiklą ir padeda kūnui apsivalyti.
„Jei liga paguldė į lovą, gerkite arbatą iš lygiomis dalimis sumaišytų liepžiedžių, aviečių stiebų ir gysločio lapų. Po to į vilnones kojines įberkite po saują valgomosios druskos ir jas užsimovę palįskite po šilta antklode“, – teigia A. Karaliūnaitė. – O kai vargina užgulusi nosis, užkaiskite 7 nuplautas neluptas bulves, pavirkite 15 minučių ir nukaitę puodą porą minučių pakvėpuokite garais. Procedūrą kartokite 2–3 kartus per dieną darydami minutės pertraukėlę“.
Kad būtume sveiki ir atsparūs mus puolantiems virusams, organizmo imuninę sistemą būtina stiprinti ne tik artėjant peršalimo ligų sezonui, bet ištisus metus. Visavertė mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, grūdinimasis, rūpinimasis psichine sveikata, streso valdymas padeda išsaugoti sveikatą ir darbingumą.
Šaltinis: Penki.lt