Daugelis "Activia" jogurtų vartotojų tikisi žadėtojo TV ekrane stebuklo iš
„gyvojo" produkto. Tiktai kas jame gyvo? Štai ką rašo gamintojas:"Į Activia
jogurto sudėtį įeina ypatingos ActiRegularis bakterijos..." Tam, kad
pritraukti gyvenimo išblaškytą jūsų dėmesį ir nustebinus "pakabinti" jus,
galingasis Dannon imasi net ir keisti visam mokslo ir ne mokslo pasauliui
žinomų bakterijų Bifidobacterium animalis DN-173 010 pavadinimą. Bifidus
Digestivum Anglijoje, Bifidus Regularis JAV ir Meksikoje, Bifidobacterium
Lactis ar BL Regularis Kanadoje, Dan Regularis Brazilijoje ir Bifidus
Actiregularis Austrijoje, Argentinoje, Čilėje, Vokietijoje, Italijoje,
Olandijoje, Rumunijoje, Rusijoje ir žinoma, gimtojoje Lietuvėlėje.

Kam tokia pavadinimų maišalynė?

Tam, kad jau ir taip menkas jūsų supratimas apie bakterijas atsidurtų už
tūkstančio kilometrų nuo tiesos. Jeigu tikitės šių jogurtų pagalba atstatyti
žarnyno mikroflorą, tai jūsų tikėjimas bergždžias – gyvų bakterijų šiuose
jogurtuose nėra.

Kodėl?

O gi todėl, kad jų gamintojams pirmiausia rūpi jūsų kišenė, o ne jūsų
sveikata. Tam, kad pratęsti šių produktų galiojimo laiką, galutiniame gamybos
etape šie jogurtai yra apdorojami aukšta temperatūra – jogurto bakterijoms
pribaigti tereikia 70 oC.

Pabandykite padėti neatidarytą jogurto indelį 45-50 oC temperatūroje parai ir
įsitikinsite patys – jogurto su gyvomis bakterijomis dangtelis turi stipriai
išsipūsti. Jei to neįvyko, jūsų jogurte arba nėra bakterijų, arba jos jame
jau nebegyvybingos.

Jeigu jogurto galiojimo laikas apie tris mėnėsius, tai apie kokį bakterijų
gyvybingumą galime šnekėti? Indelyje bakterijos ne tik visą cukrų
pervirškino, bet ir į gentaines ėmė taikytis. Reikėtų neužmiršti ir skrandžio
dar vienos funkcijos – dezinfekuoti maistą. Stipriai rūgšti jo terpė (pH apie
2) sunaikina didžiąją dalį bakterijų - jei "Actvijoje" ir bus viena kita
leisgyvė geruolė, tai jos egzistencija pasibaigs skrandžio platumose.

Ypatingai gyvybingų bakterijų indelyje turi būti apie milijardą, tik tada
menkas 1 procentėlis praslįs į žarnyną išlaikę gyvastį. Kai gydotės sausomis
bakterijomis iš vaistinės, jos sudėtos į kapsules, kurios pilnai ištirpsta
tik žarnyne. Be to jose bus ne tik Dannon siūlomo vieno štamo bakterijos, bet
ir kitos, kurios lygiai taip pat reikalingos jūsų žarnynui - Bifidobacterium
bifidum, Bifidobacterium breve, Bifidobacterium longum, Lactobacillus
acidophilus, Lactobacillus lactis, ir Lactobacillus rhamnosus.

Žinoma, atsiras prieštaraujančių šiai nuomonei ir pradės vardinti gimines ir
pažįstamus, kuriems "Activia" „sureguliavo" virškinimą, bet šie žmonės
nežino, kad buvo elementariai „pasodinti ant adatos" - į visus "Activia"
jogurtus dedamas inulinas, kuris ir „sutvarko" vidurius.

Kodėl kabutėse?

Todėl, kad nustojus vartoti produktą su inulinu, jūsų viduriai (jei žarnyne
nebuvo bifido bakterijų) funkcionuos taip pat, kaip ir prieš jogurto
vartojimą.
Inulinas
laisvina vidurius. Jo į "Activijos" indelį dedama 3 gramai (kapsulėse,
skirtose laisvinti vidurius, jo tėra 2 gramai).

Štai čia ir visas "Activijos" „gydomasis" efektas.

Homopolisacharidas inulinas yra maistinė skaidulinė medžiaga, kuri skrandyje
brinksta ir suteikia sotumo jausmą ( prisidėjus į skrandį akmenų irgi būtų
sotu). Į žarnyną inulinas patenka nesuvirškintas, todėl jis priklauso
prebiotinių medžiagų klasei, jį virškina bifidobakterijos ir laktobacilos.
Augdama „geroji" žarnyno mikroflora išskiria fermentus, kurie skaido
prebiotikus į rūgštis. Tačiau, kad inuliną suskaidyti, žarnyne jau turi būti
pakankamai bifido ir lakto bakterijų.

O juk žmogus, gerdamas "Activiją", tikisi pirmiausia gausiai savyje
„pasisėti" šių bakterijų iš jogurto. Štai ir gaunasi, kad sveikam organizme
inulinas bus virškinamas, o ieškančiame žarnyno sveikatos – jis bus tik
balastu. Tiesa, vidurius jis laisvins, bet tik tiek.

Apie inuliną reikėtų kai ką dar žinoti. Laisvindamas vidurius, jis pašalina
iš organizmo vandenį, kurio sergančiam vidurių užkietėjimu trūksta. Kaip
manote, baigus vartoti inuliną, organizme vandens padaugės ir vidurių turinys
mažiau kietės?

Kai kuriems žmonėms inulinas gali būti stiprios alergijos priežastimi.
Daugiau
informacijos apie tai - The New England Journal of Medicine.
Dar šio „sveiko" maisto sudėtyje: lieso pieno milteliai, vanduo, braškės,
fruktozė, kukurūzų krakmolas, modifikuotas kukurūzų krakmolas, natūralus
aromatizatorius, želatina, karminas, natrio citratas, obuolių rūgštis,
dirbtinis saldiklis sukralozė (lenkiškame variante rašomas cukrus, bet kas gi
patikrins?).
Sausas pienas gaminamas aukštoje temperatūroje, kurios užtenka, kad
oksiduotųsi pieno riebalai, o tokie mūsų organizme – nepageidaujami.
Vanduo.

Tikite, kad "Activijoje" naudojamas vanduo aukščiausios kokybės? O kodėl tokį
gamintojas turėtų naudoti?
Karminas (E-120) – dažiklis, gaminamas iš tam tikros rūšies vabzdžių. Kai
kuriems žmonėms jis yra alergenas.
Sukralozė (E-955) – dirbtinis saldiklis, galintis būti migrenos
priežastimi, gali pažeisti ląstelės DNR, neigiamai veikia užkrūčio liauką
(thymus lot.).
Obuolių rūgštis (E- 296) – pažeidžia dantų emalį, tai ta pati rūgštis,
kurios poveikį juntame valgydami neprinokusius obuolius.
Likusios sudėtinės dalys tėra užpildai, didinantys produkto tūrį, o tuo
pačiu ir gamintojo pelną, bet nieko bendro neturi su sveiku produktu.
Sukralozės poveikis gyvybei panašus kaip ir DDT miltelių (liaudiškai
"dustas").

Apie kokias gyvas bakterijas galima kalbėti, jei greta gyvena toks kaimynas?
Sakote , kad ant indelio paraštyta cukrus? Dabar gal ir cukrus, bet kitose
šalyse jų gaminamame jogurte - saldiklis, kuris pilnai atspindi Dannon
"mokslininkų" žinias. O gal ne žinias, gal kitus tikslus?

apie "rūkytą" mėsytę

Gerbiamieji, ar kada nors klausėte savęs, kodėl parduotuvinė "rūkyta" mėsa
šilumoj sugenda per porą dienų, kai tokia pat kaimiška - gali stovėti
mėnesius?
Taigi viskas labai paprasta. Parduotuvėse nėra rūkytos mėsos. Yra tik
mirkyta.

Kodėl negenda rūkyta mėsa? Yra kelios priežastys:
1. Jinai yra padžiovinta (rūkant mėsa džiųsta, taip prarasdama keliasdešimt
procentų masės), o kuo mažiau vandens, tuo sunkiau dauginasi bakterijos.
2. Jinai yra gerai sūdyta (o druska - puikiausias konservantas) 3. Joje nėra
papildomų puvimą skatinančių medžiagų, tai natūralus produktas.
4. Rūkant mėsą, ant jos gabalo susidaro apsauginė mineralinių medžiagų
plėvelė, o pati mėsa sterilizuojasi. Įpjovos vietoje vandens likutis greitai
išgaruoja, druskos koncentracija padidėja, taip sudarydama apsauginį
sluoksnį. Dėl to net prapjautas rūkytos mėsos gabalas kambario temperatūroje
nesugesti gali ištisas savaites.

Kodėl genda parduotuvinė mėsa? Irgi yra kelios priežastys:
1. Jinai yra mirkyta aromatizatorių tirpale (taip, yra ir "rūkytą" kvapą bei
skonį suteikiantys aromatizatoriai), o dėl mirkymo ji ne tik nepraranda
masės, bet ir pasunkėja iki 10-20 procentų. O kuo daugiau drėgmės, tuo
bakterijoms smagiau.
2. Dalis druskos tokioje mėsoje pakeičiama "skonio ir kvapo stiprikliu" -
natrio gliutamatu, kuris ir pats turi sūrų skonį, bet netrukdo daugintis
bakterijoms.
3. Kad mėsos skonis būtų stipresnis, jinai dažniausiai mirkoma kraujo plazmos
tirpale - pastarasis turi daugumą mėsoje esančių tirpių medžiagų, taip
sustiprindamas mėsišką skonį, bet kartu tampa itin gera terpe bakterijoms.
4. Ar prapjausi parduotuvinės mirkytos mėsos gabalą, ar neprapjausi, drėgmės
ten tiek, kad jokia apsauginė druskos plėvelė nesusidarys. Todėl tokia
parduotuvinė mėsa pūti pradės labai labai greitai. Palaikę kelias dienas ją
kambario temperatūroje, gausite puvėsio gabalą.

Tai vat man toks klausimas - brudas brudu, bet kur žiūri visokios vartotojų
teisių apsaugos organizacijos į tai, kad mirkyta mėsa vadinama rūkyta ir
šitaip apgaudinėjami pirkėjai? Šiaip ar taip, mažiausiai viena tokios mėsos
savybė - atsparumas puvimui - objektyviai kardinaliai skiriasi. Kaip, beje,
ir gamybos metodas (parduotuvinė rūkyta mėsa, kaip matėme, visai nerūkoma).
Taigi, prekybininkai mus įžūliai apgaudinėja, o ką mes?