Galvojame, kad žinome, ką valgyti – mažiau raudonos mėsos, daugiau ląstelienos, mažiau prisotintųjų riebalų, daugiau vaisių ir daržovių, tiesa? Pasirodo....tai netiesa. Daugiau čia
As valgau viska atskirai pvz: ant stalo padeta duona leksteje kepsnys kose ir koks agurkas supjaustytas ar pomidoras ispradziu suvalgau kepsni su duona ir retkarciais kose tada kas liko koses ir tada agurka arba pomidora,nezinau kas cia man sviecia
ir dar nevalgau riebalo o i lasinius tai net neziuriu... dar negaliu pakesti ''slapenkos''-virta desra ir tai nevisas pieniskas desreles valgau,nemegtu parduotuviniu mesos gaminiu labai megstu kaimiska-mociutes kumpi ir skilandi jei vidutinio smulkumo malimas dar nepakenciu saltybarsciu,saltienos... Labai,labai megstu ant lauzo kepta mesyte mmmm
Ačiū, ačiū, Aukse. Nuostabi knyga Gal ne tiek tais receptais, nors yra ir čia ko pasimokyti, bet pati kalba, buities aprašymai - super. Pati žavingiausia rožė - rudeninė
Šį kartą - apie labai paplitusį chemikalą BPA (Bisphenol A), kuris randamas daugelyje plastikinių produktų, ir taip pat labai lengvai patenka į maistą ir žmogaus organizmą. Pasaulyje per metus pagaminama apie 3.6-4 (kiti šaltiniai teigia, kad tik 2.2 , bet nepaisant to, tai labai daug) milijonų tonų BPA. BPA yra labai panašus į estrogenų molekulę ir todėl ją mimikuoja. Toks silpnas sintetinis estrogenas (BPA) siejamas su labai daug ligų - įvairių rūšių vėžiu, diabetu, insulino nejautrumu, širdies ir kraujagyslių ligomis, nevaisingumu, persileidimu, viršsvoriu, skydliaukės problemomis, nevaisingumu, hormonu disbalansu.
Tyrime su beždžionėmis, joms buvo duodadama 400 mikrogramų (1g = 1000 mkg) BPA vienam kūno masės kilogramui. Ši dozė 8 kartus viršija leistina normą, ir tai yra 400 kartų daugiau nei iki šiol manoma, kiek vidutinis žmogus gauna BPA per vieną dieną. Nepaisant to, surinkus ir ištyrus 24 valandų šlapimą, beždžionių šlapime buvo mažiau BPA nei vidutinio amerikiečio ar kitų išsivysčiusių šalių žmogaus. Tai leidžia daryti prielaidą, kad žmonės gauna dar daugiau BPA, nei buvo duodama tyrime dalyvavusioms beždžionėms. Beje, BPA randama virš 90% žmonių organizmuose.
BPA randama net ant kasos čekių Naujas tyrimas parodė, kad BPA randama net ant kasos aparatų čekių (ant 40% visų tirtų čekių). Vidutinis čekis turi apie 60-100 miligramų BPA, kuris per odą gali lengvai patekti į organizmą(jis greitai prasiskverbia į odą ir dėl to dažus taip nelengva nuplauti). Paskui su tokiom rankom valgant BPA patenka ir per virškinamąjį traktą. Todėl patartina čekių neimti, nebent jums jų reikia. Taip pat nespausdinkite čekių kai imate pinigus iš bankomatų - tuo pačiu taupysite popierių ir saugosite gamtą, medžius. BPA taip pat randama ant blizgančių/slidžių popierių, žurnalų, pinigų. Visi šiluminiai (thermal) spausdintuvai („printeriai”) naudoja dažus turinčius BPA, štai kodėl BPA randama ant čekių ir kitų jais spausdintų popierių. Patikrinti ar čekis bei kitas popierius buvo spausdintas terminiu spausdintuvu, galima tą popierių patrynus su moneta. Paprastai šiluminiu spausdintuvu spausdintas popierius patrynus moneta pakeičia spalvą, kai kitokiu įprastas popierius - ne. Tyrimai taip pat rodo, kad žmonės, dirbantys mažmeninėje prekyboje, su šlapimu pašalina (tai reiškia, kad ir į jų organizmą taip at patenka daugiau) 30% daugiau BPA nei vidutinis amerikietis. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad apie 2.4% BPA gali patekti nuo čekio ant odos.
Taip pat patartina nenaudoti alkoholinių rankų ploviklių, kurie tik dar labiau paskatina BPA prasiskverbimą pro odą.
BPA dantų plokštelėse ir dantų plombose? BPA randama net ant dantis koreguojančių plokštelių bei dantų plombų. Tiesa reikia pastebeti, kad danrų plombos pačio BPA neturi, bet kitiems juose esantiems chemikalams kontaktuojant su seilėmis jie virsta BPA. Valgant ir kramtant maistą (ypač karštą) BPA lengvai patenką į virškinamąjį traktą ir po to į kraujotaką bei organus. Tyrimai rodo, kad BPA išsiskyrimas iš plombų tęsesi ilgą laiką. Teigiama, kad uždėjus plombą ir po to ją nuskalavus bei nugrandžius galima pašalinti 88-95% BPA virstančių chemikalų. Tad jei jums dedama plombą paprašykite dantisto kad ją jums gerai nugrandytų ir nuskalautų. Dar šio tyrimo autoriai taip pat teigia, kad dauguma dantistų naudoją mažai tirtus cheminius darinius - triethylene glycol dimethacrylate (TEGDMA) bei urethane dimethacrylate (UDMA) ir todėl nėra visiškai aiškų ar šie dariniai turi chemikalų kurie vėliau virsta BPA.
Kokie buteliai išskiria BPA? Kai kurie plastikiniai buteliai išskiria BPA ir taip jie patenka į žmonių organizmą. Beje, dauguma plastikinių maisto pakuočių taip pat skleidžia BPA, ypač pašildžius. Todėl niekada nešildykite maisto plastikinėje pakuotėje ir ypač mikrobangų krosnelėje. Taip pat negerkite kavos ar kitu karštų gėrimų iš plastikinių stiklinių, navalgykite karšto maisto iš vienkartinių plastikinių indų. Ir dar geriau nevirinti vandens plastikiniame virdulyje, kurių dabar dauguma.
Dauguma plastikinių butelių ir kitų platikinių koknteinerių ant dugno turi numerį: 1-PET (Polyethylene terephthalate) - daugiausiai būna vandens buteliai, putojančių gėrimų buteliai, 2 - HDPE (high density polyethylene) - pieno, šampūnų buteliai, 3 - PVC ar V (Polyvinyl chloride) - plėvelė (cling film) naudojama maistui uždengti ar vynioti, kai kurie spaudžiami buteliai( iš kurių galima išspausti turinį/squeezing bottles), kaip ketčupo, taip pat kai kurie aliejaus buteliai, 4 - LDPE (low density polyethylene) plastikiniai supermarketų maišeliai, taip pat naudojama maistui suvynioti, 5 - PP (Polypropylene) - tamsūs buteliai, kūdykių buteliai, gėrimui skirti šiaudeliai, jogurtų indeliai, 6 - PS (Polystyrene) - poliesterinės vienkartinės stilinės, plastikiniai indai, 7 - kiti platikai, dabar taip pat šiuo numerių žymima biologinis plastikas. Numeriu 7 žymimi sportininkų naudojami buteliai, taip pat gali būti žymimi kūdykiams skirti buteliai, permatomos vienkartinės stiklinės.
Teigiama, kad buteliai ant dugno turintys numerį 2, neskleidžia BPA, taip pat neskleidžia numeris 4 - LDPE (low density polyethylene) bei 5 - PP (polypropylene), bei bioplatikas. Nepaistant to, net ir šiuos numerius turintys buteliai gali skleisti kitus chemikalus, kurių pavojus sveikatai galbūt dar neidentifikuotas. Taip pat kiti šaltiniai teigia, kad ir kai kurie šiais numeriais žymėti buteliai gali skleisti BPA. Tad geriau plastikinių butelių vengti, naudoti nerūdijančio plieno (bet ir jie turi būti BPA fee/be BPA) ar stiklinius. Būtinai reikia vengti plastiko pažymėto numeriu 3. Žmonės dirbantys su vinyl chloridu turi padidėjusią kepenų vėžio riziką. Gaminant šį plastiką labai teršiama aplinka ir ypač vanduo. Priedo gamybos procese naudojamas dioksinas, kuris yra gerai žinomas kancerogenas (skatina vėžinių navikų augimą).
Buteliuose parduodamas vanduo turi BPA ir kitų estrogenų Kadangi krano vanduo turi chloro ir kitokių chemikalų, sunkiųjų metalų, vaistų likučių, pesticidų ir kitų chemikalų, vis daugiau žmonių perka vandenį buteliuose. Deja, šis vanduo dažnai yra labai prastos kokybės, ir priedo, iš plastikinių butelių į vandenį patenka BPA. Vokietijoje buvo tirta 20 skirtingų pavadinimų buteliuose parduodamo mineralinio vandens (8 plastikiniai, 8 stikliniai ir 2 kartoninėse pakuotėse, kurių vidus padengtas plastiku). 12 iš 20 butelių vandenyje buvo rasta sintetinių estrogenų - 78% plastikiniuose buteliuose parduodamo vandens turėjo estrogenų (BPA ir kitų), ir tik 33% stikliniuose buteliuose parduodamo vandens buvo rasta estrogenų (BPA yra vienas iš jų).
Dar vienas tyrimas parodė, kad savaitę geriant plastikiniuose buteliuose esantį vandenį, BPA koncentracija šlapime padidėjo 69%, palyginus su tais, kurie plastikiniuose buteliuose esančio vandens negėrė ar turėjo negerti. Beje, iš tyrimo pašalinus tuos dalyvius, kurie nepilnai laikėsi instrukcijų, BPA padidėjimas buvo net 90%. Tai tik dar kartą parodo, kad reikia kaip galima vengti plastikinių butelių ir naudoti stiklą ar nerūdijantį plieną.
BPA ir skardinėse parduodamas maistas Dar BPA taip pat randama skardinėse, kur ji naudojama skardinių paviršiui padengti kartu su kitom medžiagom, ir, žinoma, po to patenka į maistą ar skystį. Vienas tyrimas parodė, kad iš skardinių į tuno žuvį patenka žymiai daugiau BPA nei leistina norma. Todėl skardinėse įpakuoto maisto geriau vengti ar vartoti retai. Priedo, tunas taip pat turi labai daug gyvsidabrio ir kitų toksinų, ir šios žuvies geriau vengti. Teigiama, kad suvalgius vieną skardinę kokio nors maisto, BPA leistina norma (USA yra 50 mkg vienam kūno masės kilogramui) gali būti viršijama net iki 80 kartų.
Tyrimas parodė, kad BPA turi neigiamą įtaką žarnyno funkcijai. Žarnynas yra labai jautrus BPA ir kitiems sintetiniams estrogenams. Tyrime žmonių ir pelių žarnyno ląstelės buvo apdorotos su BPA (dozė buvo 10 kartų mažesnė nei leistina norma). Tiriama buvo pastebėta, kad BPA veikiamos žarnyno ląstelės tapo tapo mažiau pralaidžios, ko rezultatas - sumažėjęs vandens ir mineralų bei kitų medžiagų pasisavinimas. BPA taip pat paskatino uždegiminius procesus (plačiau apie uždegiminius procesus ir jų gydymą atskirame straipsnyje), kurie gali sukelti sunkias žarnyno trakto ligas, tokias kaip Krauno ligą ir kt. Tada labai suprastėja maisto medžiagų pasisavinimas.
Net per nėštumą moterims gaunant estrogenų, tai turėjo neigiamą įtaką vaiko žarnynui bei žarnyne esančioms imuninėms ląstelėms. Ir žinoma, tuo pačiu bendram organizmo imunitetui, nes 50-80% imuninės sistemos veiklos priklauso nuo geros žarnyno būklės ir ypač žarnyno floros. Šis tyrimas parodė, kad jei moteris nėštumo metu gauna daugiausiai BPA, vaikui padidina uždegiminių žarnyno ligų riziką. Ir beje, BPA dozės buvo žymiai mažesnės nei lestinos normos.
BPA įtakoja kūdikį gimdoje Tyrimas rodo, kad mergaitės, kurių mamos per nėštumą gaudavo didelį kiekį BPA, tapdavo agresyvios. O tokie berniukai labiau linkę į irzlumą, neramumą, būna užsidarę. Beveik visų tyrime dalyvavusių motinų (99%) šlapime buvo rasta BPA. Kuo didesnė BPA koncentracija mamos šlapime per pirmas 16 nėštumo savaičių, tuo didesnė galimybė, kad vaikų elgesys bus sutrikęs. Ir po to, žinoma, tokiems vaikams dažnai paskiriami smegenų veiklą slopinantys vaistai, kaip Ritalin ir kt. Kas vėlgi, labai geras pelnas farmacininkams.
Dar pastebėta, kad berniukai, kurių mamos nėštumo metu gavo daugiausiai BPA, buvo labiau linkę į moteriškumą, o mergaitės į vyriškumą (čia kalbama apie fizines kūno savybes - raumenų masę ir kt.). BPA taip pat gali sumažinti intelekto koeficientą (IQ), taip pat vaikai gali gimti su gimimo defektais.
Bandymais su pelėmis buvo nustatyta, kad motinoms per nėštumą gaunant BPA, neigiamai veikiamas naujagimio gimdos DNR, ir po to vėlesniame amžiuje tai gali sukelti nevaisingumą ir kitas reprodukcinių organų problemas.
Europos sąjungoje BPA yra uždrausta naudoti vaikams iki trijų metų skirtiems produktams. Nepaisant to, patartina vaikams nenaudoti plastikinių indų, ar bent jau kaip galima naudoti mažiau.
Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad BPA sumažina vyrų spermos kokybę ir taip padidina nevaisingumo riziką. Vyrų nevaisingumas ir erekcijos sutrikimai tampa vis didesne problema. BPA sutrikdo testosterono ir estrogenų santykį, ir tai neigiamai veikia vyrų reprodukcinę sistemą. BPA taip pat siejama su moterų nevaisingumu. Mergaitės, kurios gauna didelį kiekį BPA, pradeda anksčiau nei turėtų lytiškai bręsti, kas padidina vėžio (ypač krūties) ir kitų ligų riziką.
BPA skatina viršsvorį ir diabetą BPA taip pat skatina adipocitų (riebalų ląstelės) formavimąsi ir tai skatina viršsvorio augimą. Viena studija parodė, kad BPA net 1300 % (13 kartų) padidino Trigliceridų (kraujyje cirkuliuojantys riebalai, kurie po to atidedami į riebalų ir kitas ląsteles, taip pat gali būti naudojami energijai) formavimąsi, taip pat žemo tankio cholesterolį (LDL), bei 150% padidino insulino produkciją (tai rodo sumažėjusį insulino jautramą kas didina diabeto riziką).
Kitas tyrimas su pelėmis taip pat parodė, kad BPA skatina perteklinę insulino gamybą ir tuo pačiu didina insulino nejautrumą, kas veda prie Sindromo X ir II diabeto. BPA dozė, duodama pelėms buvo tokia pat, kaip saugi norma nustatyta Amerikoje. BPA kaip ir kiti sintetiniai estrogenai veikia krūties audinį ir taip padidina krūties vėžio riziką. Dar vienas plastike randamas estrogenas - diethylstilbestrol (DES) didina vėžio ir kitų ligų riziką. DES yra stiprus estrogenas.
Dar vienas plastike randamas chemikalas - Phthalates siejamas su vaikų hiperaktyvumo sindromu ir dėmesio sutrikimais. Phthalates taip pat gali sutrikdyti hormonus, sukelti nevaisingumą, gimimo defektus, astmą, vėžį ir kitas ligas.
BPA padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką Vienas tyrimas parodė, kad žmonės, kurių šlapime buvo rasta didžiausia BPA koncentracija, turi du kartus didesnę riziką būti diagnozuoti su širdies ir kraujagyslių ligmis bei II diabetu.
BPA ir astma Tyrimai rodo, kad BPA gali būti vienas iš kaltininkų dėl kurių vis daugiau ir daugiau žmonių serga astma. Tiesa, eksperimentas buvo atliktas su pelėmis. Žinoma, kiti faktoriai taip pat turi itakos.
Valgyti salotas - tas pats, kas kramtyti popierines servetėles. Moterys jas mėgsta tik dėl jų sudėtyje esančios opiumui artimos medžiagos. Kaip kad vyrai mėgsta alų, nes jo gamyboje naudojamos mielės - artimiausia medžiaga hašišui. Garsus vokiečių dietologas Udo Pollmeris neigia tai, kas iki šiol laikyta įrodytais faktais apie sveiką maitinimąsi.Jis sukėlė audrą savo sveikata ir kūno linijomis susirūpinusioje Europos visuomenėje, išleidęs "sveiko maisto" mitus griaunančias knygas "Valgyk ir mirk. Chemija mūsų maiste", "Sergantys dėl sveiko maitinimosi", "Cholesterino mitas", "Kas sveikas, tas miršta anksčiau".
Interviu savaitraštyje "Weltwoche" U.Pollmeris pasakoja apie vegetarizmo žalą, griauna vandens gėrimo mitą bei atskleidžia vienintelį teisingos mitybos principą "Valgyk tai, ko nori". Nėra tokio maisto, kuris būtų sveikas visiems. Kaip ir nėra visiems sveiko batų dydžio. Mūsų kūnas geriausiai žino, kas jam tinka. Taip teigia Europos organinės chemijos institutui vadovaujantis mokslininkas.
*Virtuvė žmogaus evoliucijai - svarbi kaip ir kalba* Vegetarizmo šalininkams U.Pollmeris pateikia žmogaus ir žmogbeždžionių virškinimo sistemos palyginimo pavyzdį. Žmogaus plonosios žarnos yra gerokai ilgesnės už žmogbeždžionių, o gaubtinė žarna - atvirkščiai: daug trumpesnė. Plonosios žarnos yra atsakingos už greitą lengvai virškinamo maisto įsisavinimą, o gaubtinė - už balastinių medžiagų šalinimą. Tuo remiantis, turėtų būti nesunku suprasti, kad žmogus sutvertas taip, kad galėtų suvirškinti didelį lengvo maisto kiekį ir gerokai mažiau neapdoroto, skirtingai nei žmogbeždžionės.Dar keletas skaičių: žmogaus smegenys - trigubai didesnės už šimpanzės, o virškinimo traktas - 40 proc. mažesnis. U.Pollmeris atkreipia dėmesį, kad mūsų pakankamai atitolusios nuo šilumos šaltinio smegenys suryja ypač daug energijos, nes dieną naktį reikia jose išlaikyti 36-37 laipsnių temperatūrą ir aprūpinti jas energija.Taigi mums reikia virtuvės, kuri yra biologinis žmogaus požymis. Žmogbeždžionės niekada neturėjo viryklės, todėl jų žarnos prisitaikiusios prie didelio kiekio neapdoroto maisto. Ugnis, sugebėjimas virti yra tapsmo žmogumi pagrindas.Keptos bulvės, kukuliai, dešrelės ir truputis salotų - tai geras maistas. Galų gale, nuo seno kultūra labiausiai klestėjo ten, kur buvo daug lengvai virškinamo maisto ir kur buvo įvaldytos maisto perdirbimo technologijos. "Mitybos specialistai, rekomenduojantys grįžti prie grūdų ar neapdorotų augalų, turėtų pirmiausia gerokai susimažinti savo dideles smegenis arba pasirūpinti dviem metrais gaubtinės žarnos", - ironizuoja mokslininkas.
*Žalias neapdorotas maistas - nuodingas* Populiarus mokslininkas kritikuoja susižavėjimą rupių miltų ir neapdorotų grūdų gaminiais. Gyvos būtybės nenori būti suėstos. Gyvūnai gali apsiginti ar pabėgti, o augalai - ne, todėl jie ginasi, pasitelkdami spyglius ar nuodus. Grūdinės kultūros ypač jautrios, todėl apsiginkluoja iki dantų ir, jei jų "nenuginkluojame" kuldami, maldami ir kepdami, atsiranda virškinimo problemų. Neapdoroti grūdai sukelia skrandžio spaudimo pojūtį, sumažina apetitą, o pakliuvęs į gaubtinę žarną, neįsisavintas krakmolas tampa skausmingo pilvo pūtimo priežastimi.
*Sojos "nauda" - sėkmingos rinkodaros pavyzdys* U.Pollmeris griauna ir sojos naudingumo mitą. Jis tvirtina, kad tai - nuodingas augalas, kuris nėra skirtas valgyti. Nefermentuotos sojos sudėtyje yra toksinų, kurie blokuoja enzimų, atsakingų už baltymų skaidymą, darbą, o tai gali sukelti gastritą ir kitų negalavimų.Japonai sojos pupelėmis tręšė ryžių laukus, amerikiečiai jas naudojo sėjomainai, o iki 1945 m. ir plastmasei gaminti. Atradus naftą, apsukrūs verslininkai ėmė galvoti, kur dar soją pritaikius - bandė ja šerti gyvulius, bet nesėkmingai. Tada nusprendė pabandyti soją įsiūlyti didesnę perkamąją galią turinčioms, sveikata besirūpinančioms moterims bei sportininkams. Pasinaudota puikiai veikiančiu grožio eliksyro metodu - neva sojos vartojimas padarys "sveikais ir gražiais". Jei dieta vadintųsi "Einsteino dieta", niekas ja nesidomėtų, pastebi chemikas.
*Besaikis skysčių vartojimas - lyg nuodai* Didelė dalis interviu skirta skysčių vartojimo mito sugriovimui. Mitybos ekspertai tvirtina, kad žmogui kasdien reikia išgerti nuo 2 iki 3 litrų skysčių. "Bet kaip čia yra, kad agurko sudėtyje yra 97 proc. vandens, o obuolio - 87 proc. Ar reikėtų agurką kuo nors užkąsti ar obuolį kuo nors užgerti?" - klausia U.Pollmeris.Lęšiuose yra 77 proc. vandens, netgi dešrelėje jo yra apie 60 proc. Kiekvienas dietologas žino, kad rekomendacija gerti nejaučiant troškulio yra kvaila. Šis patarimas jau sukėlė daugybę apsinuodijimų vandeniu. Ypač kenkia mažiems vaikams: jie visur tamposi saldaus gėrimo gertuves ir ištisai gurkšnoja, atitinkamai gaudami kalorijų, mažiau valgo ir jiems pritrūksta druskos. O juk be druskų nėra šlapimo. Jei ir toliau jie gurkšnoja, gali susirgti.Tas pats ir su sportininkais bei dietos besilaikančiomis moterimis.
Patarimas "mažiau druskos, daugiau vandens" veda tiesiai į mirtinus pavojus, įsitikinęs dietologas.
*Už svorio sutrikimus atsakingas stresas* Sveikos mitybos ekspertus garsusis chemikas ypač peikia dėl žmonių klaidinimo apie "teisingą" svorį. Yra du įgimti kūno konstitucijos tipai: piknikai, linkę į apvalėjimą, ir astenikai - liesieji. Svorį reguliuoja dvi sistemos - lytiniai ir streso hormonai.Gamta sutvėrė taip, kad dėl lytinių hormonų mergaičių kūnas suapvalėja, tai - gamtos duotas ženklas. O radę savo porą ir apsigyvenę kartu, įsimylėjėliai pasunkėja. Ne todėl, kad sėdi ištisus vakarus, susikabinę už rankučių ir valgo traškučius. Gamta - budri. Jei šalia atsirado patinėlis, turėtų atsirasti ir prieaugio, todėl kad jis būtų gražus, ji prideda numanomai mamytei ant kiekvieno sėdmens po kelis kilogramus. Pasunkėja ir numanomas tėvelis, nes nebelieka hormonų pertekliaus, o kai krenta testosteronas - auga pilvukas.Beje, gimus pirmajam vaikui, dauguma vyrų pasipuošia pilvukais. Mokslininkas tikras, kad alus čia nekaltas. Vėlgi tai tvarko gamta, nes vyrai labiau domisi jaunomis moterimis nei naujagimiais, o biologiškai tai - blogai, nes motinai ir kūdikiui reikia dėmesio. Todėl gamta gerokai sumažina testosterono lygį, kad vyrai taptų jaukesni, naminiai.Svarbiausiu svorio kitimo faktoriumi mokslininkas laiko streso hormonus. Stresinėse situacijose kūne gaminasi ypač daug kortizolio, kuris atsakingas už riebalų atsargų kaupimą, taigi veda tiesiai į sustorėjimą. Todėl dietos pikniko tipo žmones veikia atvirkščiai nei tikimasi: nuo streso jie tik dar labiau pilnėja. Tuo metu antroji grupė - liesieji astenikai - išgyvendami stresą tik dar labiau liesėja. Taigi, reikia keisti priežastį - žmogaus psichinę būseną, o ne maistą.
*Vaikai storėja ne nuo bulvyčių* Paklausus, kodėl vis daugėja vaikų su antsvoriu, atsakymas vėlgi būtų - stresas. Vienoje konferencijoje vaikų gydytojai pateikė statistiką: trys ketvirtadaliai storų vaikų yra iš išsiskyrusių šeimų. Ir žinoma, kuo stipriau jie spaudžiami sveikai maitintis, tuo sparčiau auga papildomi kilogramai. Taip pat U.Pollmeris tvirtina, kad vaikų dievinamos skrudintos bulvytės yra sveikas pasirinkimas."Daug bulvinių šeimos augalų yra nuodingi. Mes išvedėme veisles, kurios gumbuose nuodų nebeturi, bet jų odelėje vis dar yra salonino, pagal nuodingumą lyginamo su strichninu. Yra vienintelis būdas jį suardyti - skrudinti riebaluose. Verdant nuodai nesuyra. Todėl vaikams tokios bulvės patinka ir jos jiems reikalingos. 6-10 metų amžiaus vaikai greičiau sušąla nei suaugusieji dėl plonų galūnių ir menko riebalinio sluoksnio, todėl jiems reikia kaloringo maisto", - aiškina mokslininkas.
*Priemonė valdyti žmones* Reikia pastebėti, kad mokslininko atveju galioja visuotinis dėsnis - kuo populiaresnės knygos, tuo agresyviau šios srities ekspertai puola autorių. Anot U.Pollnerio, kalbama apie galią. Tam tikros žmonių grupės suinteresuotos skleisti šiuos mitus, nes žinojimas suteikia slaptą valdžią. Anksčiau tai buvo Bažnyčia, dabar - taisyklingos mitybos "popiežiai". Vokiečių mokslininkas H.K.Biesalskis apie mitybos specialistus yra pasakęs: "Daugumą savo teiginių jie suformuluoja dar prieš pradėdami mokslinius tyrimus". Tie mitai nuolat griūna ir reabilituojamos senosios tiesos, kaip kad prieš keletą metų išaiškėjo druskos kenksmingumo nepagrįstumas ar buvo patvirtinta tai, kad saikingas alkoholio vartojimas paprastai yra susijęs su ilgaamžiškumu.Jų tikslas - sukurti žmogaus galvoje pragarą: "Skaičiuok skysčius, kalorijas, riebalus, stebėk vitaminus, Omega-3 rūgštis ir t.t. Jei ne - būsi storas, senas, sergantis ir bjaurus". Atsiranda baimė, o kai žmogus bijo, nebegali logiškai mąstyti ir tada galima jam sėkmingai nurodinėti toliau. Atsakomybės nėra jokios: jei žmogui nesiseka, reiškia tik viena - per mažai stengėsi. --
Neturite laiko susipakuoti pietų į darbą? Greitai tai padaryti galėsite metams į priekį. Mokslininkai atrado natūralų konservantą, kuris maisto galiojimo terminą prailgins iki kelerių metų, – praneša dailymail.co.uk. Ši substancija sunaikina bakteriją, dėl kurios genda pieno produktai, mėsa, žuvis ar kiaušiniai.
Konservantas, vadinamasis bisinas, anot mokslininkų, neleistų sugesti netgi atidarytam vynui ar įvairiems salotų padažams.
Šis revoliucinis atradimas turėtų visiškai pakeisti žmonių apsipirkimo įpročius ir sumažinti išmetamo maisto kiekį.
Kiekvienais metais vien Didžiojoje Britanijoje maisto išmetama apie 20 milijonų tonų, kurio vertė siekia 5 milijardus svarų sterlingų (apie 20 milijardų litų), – atskleidė neseniai atlikti tyrimai.
Negana to, bisinas neleidžia augti mirtinoms bakterijoms, pavyzdžiui E.coli, salmonelėms ir listerijoms.
Dr. Danas O’Sullivanas, Minesotos (JAV) universitete dirbantis mikrobiologas, bisiną atrado visiškai atsitiktinai, tyrinėdamas žmogaus žarnose esančias bakterijas.
„Šis konservantas yra kur kas geriau nei bet kokie kiti būdai, bandant prailginti maisto galiojimo terminą. Jis visiškai nekenkia maisto kokybei – juk į maistą mes dėsime ne chemikalą, o natūralią sudedamąją dalį, kurios tikslas yra apsaugoti maisto produktus nuo įvairių virusų, sukeliančių ligas“, – apie savo atradimą pasakoja D.O’Sullivanas.
Bisinas yra chemiškai giminingas nisinui, kuris jau dabar naudojamas pakuojant fermentinį sūrį, todėl farmacinių tyrimų šiam konservantui atlikti jau nereikės.
Bisiną užpatentavę Minesotos universiteto mokslininkai jau pradėjo derybas ir su maisto gamintojais. Pirmieji produktai, kurių sudėtyje bus šio konservanto, rinką turėtų pasiekti maždaug per trejus metus.
Mėsos gaminiai, „papildyti“ soja – niekam ne naujiena. Dabar gamintojai rado naują būdą gaminti mėsos produktus, naudojant kuo mažiau mėsos – į jų sudėtį įdėti ląstelienos.
Ląsteliena – tai maistinis audinys, išgaunamas iš morkų, įvairių grūdų, citrinų ir kitų augalų, kurio pagrindinė savybė – vandens surišimas ir išlaikymas. Ląsteliena yra bespalvė, beskonė, bekvapė medžiaga. Gamintojai teigia, kad ląsteliena padeda išgauti tokį kvapą ir skonį, kokio nori pirkėjas. Geriausia tai, kad ląsteliena labai gerai išlaiko vandenį ir didina mėsos gaminio svorį.
Mėsos produktuose naudojama hidratuota ląsteliena, o hidratacijos santykis gali būti net 1 su 11. Tai reiškia, kad iš 100 gramų ląstelienos galite gauti daugiau nei 1 kilogramą masės, o tokiu būdu produkto savikaina bus ženkliai sumažinta. Dėl ląstelienos gebėjimo išlaikyti vandenį ji naudojama ne tik maisto pramonėje, bet ir asfalto ar kačių kraiko gamyboje.
Pirkdami mėsą, įdėmiai perskaitykite sudėtį: jei ten paminėta ląsteliena, reiškia, kad vietoje mėsos ten buvo pridėta morkų, burokų ar grūdų skaidulų. Ląsteliena nėra pavojinga sveikatai, tačiau daugelis žmonių visgi mėsos skyriuje norėtų pirkti produktus pagamintus ne iš morkų ar burokų, bet būtent iš mėsos.
Stebuklai mėsos skyriuje
Gamintojas nėra įpareigotas savo produkto sudėtyje tiksliais procentais nurodyti mėsos dalį. Paimkite iš parduotuvės lentynos bet kurią dešrą ir paskaitykite sudėtį: kaip manote, kam reikalingi įvairūs nenatūralūs priedai?
Tačiau niekas nėra daroma be reikalo. Gamintojai žino paslaptį, kaip 1 kilogramą faršo paversti į du kilogramus dešrelių. Norint tai padaryti, į gaminio sudėtį dedama karagenino. Karageninas – tai gamtinės kilmės želatinos sudedamoji dalis. Žymimas kaip E 407, galintis brinkti ir pavirsti į želė, mėsos pramonėje jis naudojamas vandens sulaikymui. Todėl pirkdami mėsą jūs sumokate ir už vandenį.
Kaip atpažinti karageniną
Net neskaičius gaminio sudėties, galima suprasti, kada jame buvo panaudotas karageninas. Kepant grilyje ar ant laužo tokia dešrelė gali išsipūsti ir suplyšti jos apvalkalas. Tai ženklas, kad dešrelės apvalkalas yra nenatūralus.
Jei etiketėje parašyta, kad gaminys yra natūralioje žarnoje, o lupant ji plyšta, tai rodo, kad gamintojai meluoja ir tokios dešrelės valgyti nerekomenduojama. Jei kepama ar verdama dešrelė sprogo ir sutrūkinėjo kaip balionas, tai reiškia, kad gamintojas į faršą pridėjo karagenino. Kol dešrelės šaltos, karageninas jose puikiai laiko vandenį, bet verdant karageninas suyra ir praranda savo stebuklingas savybes. Perteklinė drėgmė pasišalina iš dešrelės, ji sumažėja ir praranda savo nepriekaištingą išvaizdą. Norėdami išsiaiškinti, ar jūsų mėgstamos dešrelės turi karagenino, pakaitinkite jas vandenyje arba mikrobangų krosnelėje. Jei dešrelė išsipūtė arba susitraukė, reiškia, gaminyje yra daug karagenino. Būkite atsargūs – kai kurie žmonės yra alergiški šiam priedui.
ir 
