Senovės Romos mąstytojai morką vadino daržovių karaliene. Vitaminų gausumu morkos pranoksta ne tik visas daržoves, bet ir pieno bei mėsos produktus. O japonų mokslininkai įrodė, kad morkos, svogūnai, kopūstai, baklažanai ir net paprastos varnalėšos turi medžiagų, stabdančių piktybinių navikų susidarymą.

 Ar žinote, kad:

• graužiant žalią morką, stiprėja dantenos, mažėja mikrobų burnoje ir visame organizme,
• morkų sultys ypač efektingos maišant jas su burokėlių, agurkų ar kitų daržovių bei vaisių sultimis,
• morkas rekomenduojama valgyti su augaliniais aliejais, pienu ar grietinėle, nes tik tuomet jose esantis karotinas virsta vitaminu A,
• mažiau karotino organizmas pasisavina, kai trintos morkos valgomos su cukrumi,
• morkose yra virškinimo trakto veiklą gerinančios celiuliozės, todėl vaikams, kuriuos dažnai kamuoja vidurių užkietėjimas, ryte ir vakare reikėtų duoti po 1-2 arbatinius šaukštelius tarkuotų morkų,
•  dalis vitaminų žūsta morkas verdant ar kepant, todėl morkas patariama dėti į verdantį vandenį ir virti ant mažos ugnies.
• Verta prisiminti, kad vitaminai ypač greitai suyra, kai morkos laikomos atvirame inde. Džiovintose morkose vitamino C nėra, o B grupės vitaminai, mikroelementai išlieka, morkos ilgai išsilaiko šaldytuve, vėsioje vietoje sudėtos į sausą smėlį.

• stiprina viso kūno gleivines,
• aktyvina medžiagų apykaitą ląstelėse, padeda joms atsinaujinti, stabdo jų senėjimo ir degeneracijos procesus,
• stimuliuoja nagų ir plaukų augimą,
• gerina odos būklę, didina jos elastingumą,
• stiprina imunitetą,
• gerina regėjimą,
• stiprina širdį ir kraujagyslių sistemą,
• aktyvina spermos susidarymą ir jos gyvybingumą,
• padeda įveikti stresą.