Pavasaris ir vasara - vestuvių metas. Šiais laikais būsimieji jaunavedžiai dažnai kreipiasi į astrologus norėdami sužinoti, kada jiems pasirinkti vestuvių datą, kad gyvenimas šeimoje būtų laimingas.

Mūsų senoliai santuokai ruošdavosi laikydamiesi įvairiausių papročių, paisydami prietarų, naudodami magiškas apeigas. Pasak kaunietės žiniuonės Juditos Kaminskienės, jų būta devynios galybės - pradedant nuotakos rūbais ir baigiant vestuvių stalo paruošimu. Apie senolių išmintį ir magiškus ritualus, kurie buvo atliekami per piršlybas ir vestuvių dieną, žiniuonei kadaise papasakojo jos močiutė, kuri pati tekėjo laikydamasi senųjų papročių ir paisydama prietarų.

Geras ženklas - pamatyti vorą

Žengdama prie altoriaus, jaunoji į batelį įsidėdavo monetą. Tikėta, kad tuomet santuoka bus laiminga ir turtinga.

Prieš vestuves jaunųjų namuose buvo patepamos visos girgždančios duris, išmetami įskilę indai - taip apsisaugoma nuo visų būsimų nelaimių.

Jeigu nuotaka prieš vestuves pamato vorą - geras ženklas, rodantis, kad santuoka bus laiminga, namų neaplenks dovanos ir pinigai.

Ruošiantis prieš vestuves grindis iššluoti būtina nuo durų į namų vidų, o ne atvirkščiai, nes kitaip kyla grėsmė visą turtą iššluoti lauk.

Kad sėkmė nenusisuktų, eidami į bažnyčią, jaunieji negali pereiti jokios gatvės.

Vestuvių rytą Judita Kaminskienė pataria kuo daugiau čiaudėti - tuomet santuoką lydės didelė laimė, tačiau ji bus nelaiminga, jeigu iš pat ryto pirmasis pamatytas žmogus bus jaunikis.

Kad vedybinis gyvenimas būtų sotus, motina, sesuo arba močiutė jaunajai turi įverti savo auskarus. Kad šeimoje nebūtų pykčio ir lydėtų sėkmė, į jaunosios namus atvykusį jaunikį vestuvininkai privalo pasitikti su duona ir druska, o ant stalo pastatyti degančią žvakę.

Priešais namų slenkstį galima užkurti mažą lauželį, kad jį peršokęs jaunavedys pas nuotaką ateitų energiškai apsivalęs ir už durų palikęs blogas mintis. Senovėje taip buvo atiduodama ir pagarba ugnies ir židinio deivei Gabijai.

Saugokitės blogos akies

Prietaringi senoliai paisydavo visų patarimų, kad jų vaikų ar artimųjų būsimos santuokos niekas neprakeiktų ir nenužiūrėtų bloga akis.

Pasak J.Kaminskienės, jos močiutė kelioms kartoms perdavė labai svarbų pamokymą, kaip būsimą sąjungą su mylimuoju apsaugoti nuo pavydo ir svetimų blogų linkėjimų. Pirmiausia - jaunąją aprengti vestuviniais rūbais turi jos motina; į apatinius baltinius reikia įsegti žiogelį taip, kad jo galvutė žiūrėtų į viršų.

Iš namų tiek jaunąją, tiek jaunikį būtinai turi išlydėti triukšminga muzika, dainos ir garsūs šūksniai. Manoma, kad tai išbaido piktąsias dvasias.