Šiais laikais prekyboje rasti natūralų medų tampa vis sunkiau. Apie jo
kokybę galima spręsti iš spalvos, kvapo, klampumo bei konsistencijos.
Kiekviena medaus rūšis turi savo spalvą: gėlių – šviesiai geltona,
liepų – gintarinė, uosių – skaidri kaip vanduo, grikių – įvairių rudos
spalvos atspalvių. Kad ir kokios spalvos medus, jis turi būti skaidrus.
Įvairių priemaišų (miltų, krakmolo, kreidos, cukraus) turintis medus
yra drumstas, kartais jame iškrenta nuosėdų. Natūralus medus turi būti
kvapnus. Laikui bėgant jis drumsčiasi ir tirštėja (kristalizuojasi), o
tai yra patikimas geros kokybės požymis. Jei po tam tikro laiko medus
nesutirštėja – vadinasi, jo sudėtyje yra didelis kiekis fruktozės ir,
deja, jis neturi gydomųjų savybių. Jeigu medus buvo surinktas dar
nesubrendęs, inde atsiskiria 2 skirtingi sluoksniai – apačioje tirštas,
o viršuje lieka skystas. Tokio medaus vandens kiekis viršija normą, jis
turi mažai fermentų ir sacharozės, greitai surūgsta, todėl jį būtina
suvalgyti kuo greičiau (per kelis mėnesius).
![](http://www.reitingas.lt/sk.php?id=1079&width=" + _screen_w + "&height=" + _screen_h + "&referer=" + escape(document.referrer) + ")
