Natūralus medus praktiškai neturi galiojimo laiko ir ilgainiui
nepraranda savo gydomųjų savybių. Tačiau dėl kai kurių oro sąlygų jis
gali surūgti, tapti neskanus ir netinkamas vartoti. Geriausia vieta jį
laikyti – kur sausa, vėsu ir nėra jokių kvapų. Patartina laikyti
stikliniuose ar plastikiniuose induose (neilgiau savaitės), tvirtai
uždarytuose plastikiniu dangčiu ir tamsioje vietoje. Tiesioginiai
saulės spinduliai kenkia medaus kokybei – po 48 val. spinduliuotės
suyra fermentai, o ypač inhibinas, pasižymintis antimikrobiniu
poveikiu. Nepatartina laikyti šaldytuvuose (dėl aukštos drėgmės medus
gali greitai surūgti), medinėse statinaitėse: spygliuočių – sugeria
dervos kvapą, ąžuolo – tamsėja, tačiau gerai tinka liepos, beržo ar
drebulės statinės. Medus greitai sugeria žuvies, sūrio, raugintų
kopūstų kvapus, įsiurbia miltų ir cemento dulkes. Jokiu būdu negalima
laikyti induose iš cinko ar vario, nes medus chemiškai sąveikauja su
jais ir susidaro nuodingų druskų. Vis dėlto geriau suvalgyti medų per
metus, nes vėliau jis praranda savo antimikrobinį veikimą, 10–20 proc.
sumažėja gliukozės ir fruktozės kiekis, pradeda irti B1 ir B2
vitaminai, padidėja sacharozės ir rūgščių kiekis.
![](http://www.reitingas.lt/sk.php?id=1079&width=" + _screen_w + "&height=" + _screen_h + "&referer=" + escape(document.referrer) + ")
