Žindymo padėtys, taisyklingas pridėjimas prie krūties
„Klasikinės“ žindymo padėtys yra dvi: 1.Motina ir naujagimis guli šalia. Horizontali padėtis leidžia ilsėtis ir užmigti žindymo metu. 2.Motina sėdi, o kūdikis guli ant jos rankų arba ant rankų ir šlaunų. Nėra vieno tinkamiausio būdo laikyti naujagimį, kūdikį. Kiekviena motina ir jos mažylis suranda padėtį, kuri būtų patogi abiem. Žindymo padėtis parenkama vadovaujantis šiais principais: * Motinai patariama prieš paimant kūdikį žindyti atrasti patogią vietą atsisėsti arba atsigulti. Pavyzdžiui, jei ji maitina atsisėdusi, po kojomis gali pasidėti žemą kėdutę, kad keliai būtų truputį pakelti. Jeigu kėdė aukšta, po kojomis pasidedama suoliukas ar storos knygos. Svarbiausia išsirinkti patogią padėtį – tokią, kad atsisėdus būtų atlošta nugara ir nereikėtų pasilenkti į priekį, kad sėdėjimas nevargintų. Motinai paaiškinama, kaip išlaikyti principą „kūdikis prie krūties, o ne krūtis prie kūdikio“, t.y. pats kūdikis turi prisiglausti prie krūties, krūtis neturi būti kišama kūdikiui į burną kaip buteliukas * Naujagimis priglaudžiamas prie krūties taip, kad jo pilvas priglustų prie motinos pilvo, jį ranka prilaikant už galvutės, nugaros, liemens. Jis gali būti laikomas iš nugaros pusės, šonų, įstrižai arba kitu būdu – svarbiausia, kad kūdikio galva ir kūnas sudarytų vieną liniją (žindant nereikėtų pasukti galvos) ir kūdikis bei motina jaustųsi patogiai: motina būtų atsipalaidavusi, o kūdikis – saugus. *Glaudžiamo prie krūties kūdikio nosis ir krūties spenelis turi būti viename lygyje, o jo galvutė truputį atlošta atgal. *Kai kurie kūdikiai nemėgsta, kad jų galva būtų laikoma. Jie gali iš pradžių atlošti galvą, o po to patys ieškoti spenelio. *Deramai laikomas kūdikis kvėpuoja laisvai abiem šnervėmis, nes jo nosis prie to yra gerai prisitaikiusi. Kūdikio kvėpavimas sutrinka tada, kai jis blogai laikomas. *Jei moteris jaučia, kad reikia prilaikyti krūtį, ji gali tą padaryti kita ranka iš apačios arba priglaudusi savo plaštaką prie krūtinės ląstos. *Jei kūdikis čiulpia krūtį tinkamai, abi jo lūpos yra atverstos, o jo smakras liečia arba remia krūtį; viršutinė apyspenelinio laukelio dalis geriau matoma nei apatinė. Kiekvienos moters krūtys yra skirtingos. Taisyklingai žindant didelių apyspenelinių laukelių matyti kraštai, o maži laukeliai tiesiog dingsta mažylio burnoje. *Taisyklingai prie krūties pridėtas kūdikis čiulpia vienu metu atlikdamas du judesius – apatinis žandikaulis juda aukštyn ir žemyn, o raumeninė banga keliauja nuo liežuvio galo link šaknies. Tokiais judesiais pienas išspaudžiamas iš pieno sinusų spenelio link ir per jį – į kūdikio burną. Čiulpiančio kūdikio skruostai būna apvalūs ir neįdumba, bet kartais galima pamatyti judant ausų kaušelius, dažnai – liežuvio galiuką, išsikišusį virš apatinės lūpos. *Svarbiausias taisyklingo žindymo požymis yra neskausmingumas, malonus pojūtis. Skausmas yra požymis, kad krūtis blogai apžiota. *Norėdama atitraukti krūtį nuo kūdikio burnos (to dažniausiai prireikia tada, kai kūdikis jau nebežinda, o snaudžia) motina mažąjį savo pirštą įkiša į kūdikio burną taip, kad piršto pagalvėlė atsiremtų į spenelį, ir tada pirštu išstumia krūtį iš kūdikio burnos.
Netaisyklingas pridėjimas prie krūties: * kūdikis čiulpia, tiksliau, „kramto“ vien tik spenelį lūpomis, dantenomis arba liežuviu; * burna nėra plačiai išžiota, lūpos beveik susiglaudžia, t.y. nėra atverstos, „žiūri“ viena į kitą; * lūpos ir dantenos spaudžia spenelį, o ne apyspenelinį laukelį; * kūdikiui čiulpiant įdumba skruostai; * gali būti netaisyklinga liežuvio padėtis – jis gali užsilenkti, neleisti įtraukti spenelį į burną giliau.
Parengta pagal "Pediatrija bendrojoje praktikoje", Vaistų žinios 2004, Vilnius
![](http://www.reitingas.lt/sk.php?id=1079&width=" + _screen_w + "&height=" + _screen_h + "&referer=" + escape(document.referrer) + ")
